Vaikų aktyvumas ir savarankiškumas piešimo procese

Tiek ir viso suvokimo, tiek ir vaizduotės pagrindu iš dalies yra žmogų supančios aplinkos stebėjimas. Vaizduotės raida neįmanoma be visų kitų psichinių funkcijų paralelios raidos. Judimo vystymasis padeda pagrindus mąstymo, vaizduotės ir kitų vaiko savybių raidai, o išvystytas mąstymas, vaizduotė ir...

Ausführliche Beschreibung

Gespeichert in:
Bibliographische Detailangaben
Veröffentlicht in:Psichologija 1962-01, Vol.1, p.49 - 64
Format: Artikel
Sprache:eng ; lit ; rus
Schlagworte:
Online-Zugang:Volltext
Tags: Tag hinzufügen
Keine Tags, Fügen Sie den ersten Tag hinzu!
Beschreibung
Zusammenfassung:Tiek ir viso suvokimo, tiek ir vaizduotės pagrindu iš dalies yra žmogų supančios aplinkos stebėjimas. Vaizduotės raida neįmanoma be visų kitų psichinių funkcijų paralelios raidos. Judimo vystymasis padeda pagrindus mąstymo, vaizduotės ir kitų vaiko savybių raidai, o išvystytas mąstymas, vaizduotė ir t. t. pozityviai veikia jutimo raidą. Siekiant pilnavertės vaiko raidos, reikia ugdyti aktyvų vaikų suvokimą, tai yra tokį suvokimą, kuriame dalyvauja daugiau pojūčių. Kaip ir mąstymo, atminties ir kitų psichinių savybių vystymuisi, taip ir vaizduotės lavinimui reikia specialiai organizuotų pratimų. Kūrybiška vaizduotė piešimo metu padeda parinkti vaizdavimo medžiagą ir būdą atitinkamai pateiktai užduočiai, pakeisti pateikimą, sukurti naujus ir įtraukti egzistuojančius vaizdus į naują turinį. Be vaizduotės neįmanoma nupiešti jokio vertingo piešinio, netgi piešiant iš natūros. Ypač didelę svarbą turi tematiniai ir dekoratyviniai piešiniai, kai visas piešinys grindžiamas veikėjo tipažu, to, kas gražu atrinkimu iš aplinkos, skirtingų dekoratyvinių elementų komponavimu. Todėl tai geriausi pratimai vaizduotei lavinti. Dar neišvystyta vaiko vaizduotė turi atsitiktinį pobūdį. Neįmanoma kalbėti apie ypatinga vaizduotės jėgą ir jos „išsaugojimą“ vyresniame amžiuje. Kol kas vaikas nepajėgus išsikelti piešimo tikslo, neturi savo idėjų, nepakankamai išvystytas jo suvokimas ir gebėjimas juo naudotis, neturi pakankamų piešimo įgūdžių, kaip teigia vokiečių pedagogai G. Britšas, G. Kolbas, F. Kulmanas, Ž. Augsburgas ir kt. Tik dėl palaipsniui besivystančio aplinkinio pasaulio stebėjimo ir vaizdavimo, kaip ne karta pabrėžė N. K. Krupskaja, vaikai susiformuoja kūrybiškumo elementus. Siekianti išmokyti vaikus piešti natūraliu būdu, atsižvelgiant į jų amžių ir individualius ypatumus, negalima palikti jų vystymosi stichišku. Tokia „laisvė“ tik stabdytų vaiko kūrybiškumo raidą. Mokymas ir vaiko kūrybinių jėgų raida piešimo proceso metu turi būti vieningi. Su kūrybiškumo vystymusi padidėja žinių ir įgūdžių įsisavinimas. Mokydami mes vaikams duodam tikrovės žinias, jausmų suvokimą, suvokimą, gebėjimą atvaizduoti, kurie būtini kūrybiniams veiksmams.
ISSN:1392-0359
1392-0359
DOI:10.15388/Psichol.1962.1.4833