KAIMO AUTONOMIJA IR DALYVAVIMO DEMOKRATIJA INDONEZIJOJE: BENDRUOMENIŲ DALYVAVIMO ADMINISTRUOJANT KAIMUS PROBLEMA PIETRYČIŲ SULAVESIO PROVINCIJOJE

Šio tyrimo tikslas – aprašyti kaimo autonomijos suteikimą ir dalyvaujamosios demokratijos įgyvendinim, stebint Indonezijos Pietryčių Sulavesio valstijos kaimų planavimo ir biudžeto sudarymo praktiką. tyrime taikytas aprašomasis kokybinis metodas. Pasitelkti šie duomenų rinkimo metodai: dokumentų analizė, stebėjimas, interviu ir tikslinių grupių diskusijos. Tyrimo rezultatai, atskleidė, kad, pirma, priimant sprendimu, kaimo plėtros srityje, dominuoja kaimo elitas ir valdžios struktūros; ir antra. kaimo biudžeto sudarymo procesas yra uždaras, mažai atskaitingas gyventojams, neefektyvus ir nėra orientuotas į užsibrėžtus tikslus. Egzistuoja keturios esminės problemos, dėl kurių autonomiškuose kaimuose nesuvokiama, kas yra dalyvaujamoji demokratija: tai yra teisinio reguliavimo trūkumai, įvairių institucijų funkcijų dubliavimas ir persidengimas, kaimų priklausomybė nuo regioninio biudžeto ir menka kaimo bendruomenių ir pilietinės visuomenės kompetencija prižiūrint autonomijos įgyvendinimą. Šiuo tyrimu konstatuojama, kad kaimuose gyvenančios bendruomenės sunkiai suvokia demokratizavimo ir piliečių dalyvavimo procesus.