Lėkštė

Lėkštė, apskrita, šiek tiek įgilintu centru, sveika. Pagaminta iš sidabro, auksuota. Vaizdinėje pusėje ant krašto išgraviruotas herbas. Herbiniame skyde vaizduojami trys karūnuoti varnai, supantys karūną. Virš herbinio skydo – šiek tiek pasuktas grotelinis šalmas su karūna. Šalmo papuošalą sudaro karūnuotas varnas ir įžambiai įsmeigta vėliava, kurioje vaizduojama ranka, laikanti kardą. Kairėje jo pusėje išgraviruotos raidės R•M, dešinėje – F•V•E. Lėkštės išorėje, dugnelio centrinėje dalyje, įspaustas Augsburgo ženklas – kedro riešutas. Ant dugnelio greta kedro riešuto įspausta ir auksakalio signatūra – ovale įkomponuoti inicialai IW. Virš Augsburgo miesto herbo ir meistro inicialų matyti metalo kokybės tikrinimo pėdsakas – įrėžtas zigzagas. Lėkštės skersmuo – 17,6 cm, aukštis – 0,5 cm. Svoris – 155,75 g. Lėkštė datuojama 1610–1612 m. Iš pažiūros ne itin puošni lėkštė slepia įdomią istoriją ne tik apie lėkščių gamybą, bet ir apie jos savininkės gyvenimą. Šią istoriją atskleidė trys tyrinėtojos: restauratorė Jurgita Kalėjienė, menotyrininkė Rita Lelekauskaitė ir archeologė Eglė Zaveckienė. Pradėjus lėkštę restauruoti ir tirti, paaiškėjo, kad ji nukaldinta iš aukštos prabos sidabro lydinio. Lydinio praba pagal dešimtainę skaičiavimo sistemą yra 930, tačiau Europoje iki pat XIX a. II p. buvo paplitęs sidabro kiekio lydinyje skaičiavimas lotais. Buvo laikoma, kad grynas sidabras turi 16 lotų. Pagal šią lotų sistemą sidabro lydinys, iš kurio pagaminta lėkštė, apytikriai atitinka 15 lotų. Sprendžiant iš per tyrimus aptikto gyvsidabrio, indas auksuotas amalgaminiu būdu. Greičiausiai buvo auksuotas ne visas lėkštės paviršius, o tik kraštas vaizdinėje pusėje, jį auksuojant kartu buvo padengtas ir išorinis lėkštės pakraštys. Tyrinėtojos išsiaiškino, kad lėkštės išorėje, dugnelio centrinėje dalyje, įspaustas Augsburgo ženklas, kedro riešutas (vok. Zirbelnuss), rodo, jog indas nukaldintas šio miesto auksakalių. Augsburgas nuo XVII a. vid. iki pat XVIII a. pab. buvo garsus auksakalystės centras Europoje. Kedro riešuto forma įspauduose metams bėgant truputį kito – tai leidžia itin tiksliai datuoti Augsburgo miesto auksakalių darbus, taip pat ir šį indą. Ženklas ant lėkštės datuojamas 1610–1612 m. Paprasta lėkštelės forma patvirtina jos datavimą XVII a. pr.: šiuo laikotarpiu itin populiarūs sidabro indų servizai su vienodomis lakoniškos formos lėkštėmis. Ant dugnelio greta kedro riešuto įspausta ir auksakalio signatūra – ovale įkomponuoti inicialai IW, rodantys, kad lėkšt