Koklis

Koklis, stačiakampis, kampinis, herbinis, restauruotas. Koklio plokštės dekoruotos Sapiegų giminės herbu Lapinas – strėle su dviem kryžiais. Plokščių kampuose ir kraštuose išdėstytos raidės yra didiko vardo, pavardės ir einamų pareigų inicialai: „L[eo] S[apieha] C[anclerz] W[ielkiego] X[ięstwa] L[itewskiego]“ („Leonas Sapiega, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris“). Plokštės apačioje įspaustas įrašas lotynų kalba „ANNO D[OMI]NI“ („Mūsų Viešpaties gimimo metai“) ir 1616 metų data (įspausta klaidingai – 1.60.16.). Koklis dengtas polichromine penkių spalvų glazūra: fonas – balta, rėmelis – žalsva, herbas – geltona ir mėlyna, įrašai – ruda. Koklio dydis – 23 × 26 cm, rėmelio plotis – 0,8 cm. Dirbinys datuojamas XVII a. I p. Leonas Sapiega (1557–1633) – vienas iškiliausių visų laikų Lietuvos valstybininkų. 1589 m. jis valdovo buvo paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriu, 1623 m. – Vilniaus vaivada, 1625 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu. Kaip aukščiausias valstybės pareigūnas, jis turėjo valdovo Žygimanto Vazos (1587–1632) jam skirtas tarnybines patalpas valdovų rezidencijos komplekse Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Šių patalpų vieta dar nenustatyta. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Leonas Sapiega prisidėjo prie rūmų remonto po 1610 m. juos nusiaubusio gaisro. Šio remonto metu (2 deš.), matyt, buvo atnaujinamos ir kanclerio patalpos. 1616 arba 1617 m. jose buvo sumūryta nauja reprezentatyvi krosnis su kanclerio herbu ir inicialais puoštais polichrominiais kokliais.