Archeologiniai tyrimai Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso išorėje

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso išorė. 1990 m. archeologiniai tyrimai. Išoriniame kieme ties D rūsiu griuvenose rasta 82 x 60 cm dydžio ir 25 cm storio architektūrinė detalė iš pilko smiltainio. Jo plokštėje ovalaus skydo formos kartušo centre pavaizduotas Vazų dinastijos herbas – javų pėdas. Herbą supa „Aukso vilnos“ ordino grandinė. Kompoziciją vainikuoja XVII a. būdinga uždara karūna. Herbinę kompoziciją šonuose papildo iškaltos draperijų imitacijos. Herbinė kompozicija veikiausiai buvo paauksuota arba pasidabruota. „Aukso vilnos“ ordinas buvo vienas populiariausių Europoje, įsteigtas 1429 m. Burgundijos hercogo Pilypo Gerojo (Philippe le Bon). Jo grandinę puošė avinėlio figūrėlė, narelius sudarė du sukabinti auksiniai skiltuvai, o tarp jų – emaliu ir auksu puošti „liepsnojantys titnagai“. Iš Lietuvos ir Lenkijos valdovų „Aukso vilnos“ ordiną buvo gavę Žygimantas Senasis (1518 m.) ir Žygimantas Augustas (1556 m.). Žygimantas Vaza „Aukso vilnos“ ordino riteriu tapo 1600 metais. Jam ir jo sūnui Vladislovui Vazai (1615 m.) šį apdovanojimą suteikė Ispanijos karalius Pilypas III (Felipe III). Vazos ypač mėgo šį ordiną, dažnai su juo buvo vaizduojami portretuose ir raižiniuose. Detalė tikriausiai buvo durų, nišos arba lango aprėminimo viršutinė dalis – sandrikas. Jis rūmuose sumontuotas po 1610 m. gaisro, greičiausiai kartu su Šv. Kazimiero koplyčios statyba vykusios rezidencijos rekonstrukcijos metu. Nuotraukoje matomas Vazų dinastijos herbas, virš jo karūnos fragmentas.