Romėniškų monetų radinys Centrinėje Lietuvoje

Es kommt nicht selten vor, dass archдologische Ge­genstдnde, die hinsichtlich der wisenschaftlichen In­formation wertvoll sind, zufдllig gefunden werden. So geschah es auch im Jahre 2008, als bei Bauarbeiten im Stдdtchen Kulautuva (Rayon Kaunas) die Fundsa­chen aus der rцmischen Kaiserzeit gefunden...

Ausführliche Beschreibung

Gespeichert in:
Bibliographische Detailangaben
Veröffentlicht in:Archaeologia Lituana 2015-01, Vol.15, p.40-46
1. Verfasser: Michelbertas, Mykolas
Format: Artikel
Sprache:eng ; lit
Online-Zugang:Volltext
Tags: Tag hinzufügen
Keine Tags, Fügen Sie den ersten Tag hinzu!
Beschreibung
Zusammenfassung:Es kommt nicht selten vor, dass archдologische Ge­genstдnde, die hinsichtlich der wisenschaftlichen In­formation wertvoll sind, zufдllig gefunden werden. So geschah es auch im Jahre 2008, als bei Bauarbeiten im Stдdtchen Kulautuva (Rayon Kaunas) die Fundsa­chen aus der rцmischen Kaiserzeit gefunden worden waren. Im Frьhling 2008 war beim Ausgraben eines Grabens ein Skelettgrab zerstцrt. Die Beigaben dieses Grabes sind die folgenden: ein bronzener Halsring mit lцffelartigem Verschluss, sechs bronzene Armringe mit dreieckigem Schnitt und zwцlf bronzene rцmische Mьnzen. Ein wesentliches Moment, das alle Fun­de von Kulautuva verbindet, ist die Ьbergabe dieser Funde dem Nationalmuseum in Vilnius1. Der Ort des Fundes besucht der Mitarbeiter dieses Museums Gytis Grižas. [...] 2008 m. pavasarį Kulautuvoje (Kauno r.) statybų metu ka­sant griovį buvo suardytas griautinis kapas. Šio kapo įkapes sudaro žalvarinė antkaklė šaukštiniu galu, šešios žalvarinės trikampio pjūvio apyrankės ir 12 romėniškų monetų. Džiu­gu, kad aptikti daiktai pateko į Lietuvos nacionalinį muziejų Vilniuje. Šaukštinė antkaklė turi apskrito pjūvio lankelį, puoštą keturiais profiliuotais žiedais (1:1 pav.). Ant lankelio yra užkabinta grandelė su dviejų grandinėlių liekanomis. Ši antkaklė priklauso II šaukštinių antkaklių, kurios Lietuvos teritorijoje plačiausiai nešiotos C2–C3 periodais, grupei. Įdomu, kad Centrinėje Lietuvoje pavienės šaukštinės ant­kaklės turi ant lankelio užkabintas grandinėles, prie kurių kartais prikabinami lazdeliniai smeigtukai (Seredžius, Jur­barko r., kapas Nr. 47). Tokių antkaklių rasta vaikų kapuose. Trikampio pjūvio apyrankės yra puoštos skersiniais bei išilginiais grioveliais, rantelių eilėmis (1:2–7 pav.). Dalis apyrankių yra aplaužytos, deformuotos. Visos šios apy­rankės priklauso trikampio pjūvio apyrankių I grupei. Šios grupės apyrankės Lietuvos teritorijoje pasirodė C1a periodo pabaigoje, tačiau daugiausia naudotos C1b–C3 perioduose. Minėti daiktai (antkaklė ir apyrankės) rodo, kad Kulau­tuvoje buvo suardytas vaiko (greičiausiai, mergaitės) kapas. Įdomiausias kapo radinys – romėniškos monetos. Tai yra pirmasis romėniškų monetų radinys Centrinės Lietuvos kapinynuose. Gaila, bet monetos iš Kulautuvos kapo yra blogai iš­likusios, kai kurios jų stipriai korodavusios, neįskaito­mos. Tiksliai datuotos yra 7 monetos. Tai Antonino Pijaus (138–161 m.) dupondijus (2:1 pav.), du Faustinos I (miru­si 141 m.) sestercijai, kaldinti po jos mirties (2:2–3 pav.), du Komodo (177–
ISSN:2538-8738
1392-6748
DOI:10.15388/ArchLit.2014.15.4886