Kai kurių fiziologinių rodiklių kitimo įvertinimas atsigavimo laikotarpiu po submaksimalaus fizinio krūvio mėginio

Tyrimo tikslas — ištirti krepšininkų, futbolininkų, nesportuojančių asmenų (vyrų ir moterų) organizmo atsigavimo fi -ziologinių rodiklių pokyčio dydžius kiekvieną atsigavimo minutę po submaksimalaus fi zinio krūvio ir juos palyginti. Ištirta 270 asmenų: trys vyrų (krepšininkų (KV), futbolininkų (FV) i...

Ausführliche Beschreibung

Gespeichert in:
Bibliographische Detailangaben
Veröffentlicht in:Baltic journal of sport & health sciences 2018-11, Vol.2 (65)
Hauptverfasser: Kajėnienė, Alma, Vainoras, Alfonsas, Žumbakytė, Renata, Berškienė, Kristina
Format: Artikel
Sprache:eng
Online-Zugang:Volltext
Tags: Tag hinzufügen
Keine Tags, Fügen Sie den ersten Tag hinzu!
Beschreibung
Zusammenfassung:Tyrimo tikslas — ištirti krepšininkų, futbolininkų, nesportuojančių asmenų (vyrų ir moterų) organizmo atsigavimo fi -ziologinių rodiklių pokyčio dydžius kiekvieną atsigavimo minutę po submaksimalaus fi zinio krūvio ir juos palyginti. Ištirta 270 asmenų: trys vyrų (krepšininkų (KV), futbolininkų (FV) ir nesportuojančiųjų (NV)) ir dvi moterų ( krepši-ninkių (KM) ir nesportuojančiųjų (NM)) grupės.Norėdami nuodugniau išanalizuoti sportininkų atsigavimo po dozuoto fi zinio krūvio kaitą, taikėme integralios orga-nizmo reakcijos į fi zinį krūvį modelį, kuris apima reguliacinės (centrinės nervų sistemos, autonominio, humoralinio valdymo), aprūpinančiosios (kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių) ir vykdančiosios (fi zinio krūvio metu veikliųjų rau-menų grupių) sistemų sąsają ir jų poreiškį krūvio metu. Naudota KMU Kardiologijos institute sukurta automatizuota EKG analizės sistema „Kaunas—Krūvis“, kuri sinchroniškai registruoja ir analizuoja išugdomą raumenų galingumą, arterinį kraujo spaudimą ir EKG. Atliktas visų tiriamųjų kompiuterizuotas veloergometrinis fi zinio krūvio mėginys naudojant trumpalaikį provokacinį tyrimo protokolą. Sveikos nesportuojančios moterys pradėjo krūvį atlikti nuo 50 W galingumo ir kas minutę jį didino po 25 W iki submaksimalaus išugdomo (50 + n × 25 W). Kiti krūvį pradėjo nuo 50 W galingumo ir kas minutę jį didino po 50 W iki submaksimalaus (50 + n × 50 W). Atsigavimo laikotarpis registruotas penkias minutes. Vertinti fi ziologinių rodiklių (širdies susitraukimų dažnio (HR), intervalo JT, t. y. (JT), sistolinio arterinio kraujo spaudimo (T), santykinės repoliarizacijos JT / RR, t. y. (JT / RR) ir santykinės pulsinės am-plitudės (S–D) / S) pokyčio dydžiai ir seka kiekvieną atsigavimo minutę. Dydžiai S ir HR labiau sietini su reguliacija, o (S–D) / S ir JT — su atskirų organų funkcija ir nusako periferijos atsaką. Atlikus tyrimą padarytos tokios išvados: 1. Skirtingi atsigavimo rodikliai patikimai skiriasi atsigavimo greičiu.2. Futbolininkų, krepšininkų, nesportuojančiųjų, vyrų ir moterų atskirų fi ziologinių procesų atsigavimo greičiai bei jų seka skiriasi.Raktažodžiai: elektrokardiogramos pokyčiai, krūvis, atsigavimas.
ISSN:2351-6496
2538-8347
DOI:10.33607/bjshs.v2i65.553