The Paths of Books of Latvian Jews during World War II

[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] The aim of the research is to find out the influence of the Nazi regime on preservation of historical book collections, which were established in Jewish societies, schools, religious organizations and private houses in Latvia until the firs...

Ausführliche Beschreibung

Gespeichert in:
Bibliographische Detailangaben
Veröffentlicht in:Knygotyra 2018-12, Vol.71, p.210-235
1. Verfasser: Dreimane, Jana
Format: Artikel
Sprache:eng
Schlagworte:
Online-Zugang:Volltext
Tags: Tag hinzufügen
Keine Tags, Fügen Sie den ersten Tag hinzu!
Beschreibung
Zusammenfassung:[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] The aim of the research is to find out the influence of the Nazi regime on preservation of historical book collections, which were established in Jewish societies, schools, religious organizations and private houses in Latvia until the first Soviet occupation (1940/1941). At the beginning, libraries of Jewish associations and other institutions were expropriated by the Soviet power, which started the elimination of Jewish books and periodicals published in the independent Republic of Latvia. The massive destruction of Jewish literature collections was carried out by Nazi occupation authorities (1941-1944/45), proclaiming Jews and Judaism as their main “enemies”. However, digitized archives of Nazi organizations (mainly documents of the Reichsleiter Rosenberg Taskforce) shows that a small part of the Latvian Jewish book collections was preserved for research purposes and after the Second World War scattered in different countries. Analysis of archival documents will clarify the Nazi strategy for Latvian Jewish book collections. It will be determined which book values survived the war and what their further fate in the second half of the 1940s was. [straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba] Žydai buvo viena iš aktyviausių etninių grupių nepriklausomoje Latvijos Respublikoje. Jie buvo susibūrę į daugiau nei šimtą draugijų, užsiimančių švietimo, socialinės rūpybos, sporto ir atskirų profesijų interesų gynimo klausimais. Beveik kiekviename didesniame ir mažesniame mieste (net ir keliose parapijose) veikė sinagoga, t. y. žydų maldos namai. Žydų draugijos ir mokyklos buvo sukaupusios literatūros kolekcijas jidiš ir hebrajų kalbomis. Didžiausią biblioteką turėjo Rygos žydų švietimo draugija – jos fonduose 1930 m. buvo sukaupta daugiau nei 13 000 knygų. Masinis žydams priklausiusių knygų kolekcijų perkėlimas prasidėjo pirmaisiais sovietinės okupacijos metais (1940–1941 m.), uždarius visas draugijas ir privačias mokyklas bei nacionalizavus įmones. Teisinė spauda, knygos ir kita naujajam režimui nepriimtina Latvijos Respublikoje išleista literatūra turėjo būti pašalinta iš žydų bibliotekų ir knygynų bei paversta makulatūra. Kai Latvijoje įsigaliojo nacių režimas (1941–1945 m.), visos žydų knygų kolekcijos, įskaitant ir privačias, kaip priešingos nacių pasaulėžiūrai, buvo konfiskuotos, surinktos ir surūšiuotos. Neutralūs spaudiniai, kurių autoriai, leidėjai ar redaktoriai – ne žydai, buvo
ISSN:0204-2061
2345-0053
DOI:10.15388/Knygotyra.2018.71.9