In search of Alzheimer’s disease treatment methods: trends of clinical trials
There is a strong necessity to develop new treatments for Alzheimer’s disease (AD) as its frequency is rapidly growing with the ageing population. There were 25 pharmacological agents involved in phase I trials, 52 in phase II, and 28 agents in phase III clinical trials in 2017. More than two thirds...
Gespeichert in:
Veröffentlicht in: | Neurologijos seminarai 2018-03, Vol.22 (1(75)), p.21-30 |
---|---|
Hauptverfasser: | , , , , |
Format: | Artikel |
Sprache: | eng |
Schlagworte: | |
Online-Zugang: | Volltext |
Tags: |
Tag hinzufügen
Keine Tags, Fügen Sie den ersten Tag hinzu!
|
Zusammenfassung: | There is a strong necessity to develop new treatments for Alzheimer’s disease (AD) as its frequency is rapidly growing with the ageing population. There were 25 pharmacological agents involved in phase I trials, 52 in phase II, and 28 agents in phase III clinical trials in 2017. More than two thirds (70%) of these agents are developed as disease-modifying therapies. Their mechanisms of action are targeted mainly to amyloid and tau related pathology. Almost one third (27%) of the agents comprise the group of symptomatic treatment. There is a number of factors that determine the current failure of the research. The factors include incomplete understanding of AD pathophysiology, limited agent access to the central nervous system, and lack of diagnostic and predictive biomarkers. Although AD treatment studies have given no clear positive results in recent decades, research is actively continued due to the growing economic and social burden of the disease.
Alzheimerio liga (AL), ilgėjant gyvenimo trukmei, nuolat plinta, todėl būtina sukurti efektyvų gydymo metodą. 2017 m. į I fazės klinikinius tyrimus buvo įtraukti 25 preparatai, II fazės – 52, o III – 28 preparatai. Didžioji dalis (70 %) tyrimų orientuota į ligos eigą modifikuojančio vaisto sukūrimą. Šioje grupėje tiriamų preparatų veikimo mechanizmai daugiausia susiję su amiloido ir tau baltymų patologija. Beveik trečdalis (27 %) tyrimų nukreipti į simptomiškai veikiančių preparatų paieškas. Egzistuoja nemažai veiksnių, lemiančių šiandienines tyrimų nesėkmes – nevisiškas AL patofiziologijos supratimas, ribotas tiriamų medžiagų patekimas į centrinę nervų sistemą, diagnostinių ir prognostinių biomarkerių stoka. Nors pastaraisiais dešimtmečiais AL gydymo tyrimuose aiškių teigiamų rezultatų negauta, dėl didėjančios ekonominės ir socialinės ligos sukeliamos naštos tyrimai aktyviai tęsiami. |
---|---|
ISSN: | 1392-3064 2424-5917 |
DOI: | 10.29014/ns.2018.03 |