Kai kurių mokomųjų dalykų logikos ir tarpusavio ryšio esmės klausimu

Pagrindines žinias, būtinas tikrovės pažinimui, žmogus gauna mokykloje. Tarptautinė ir ypač tarybinės mokyklos istorinės raidos patirtis parodė, kad geriausias kelias, mokant mokinius, yra dalykinė mokymo sistema. Atskiro mokomojo dalyko turinyje atsispindi atitinkamo mokslo, tyrinėjančio konkrečią tikrovės sritį, turinys. Todėl mokantis atskirus mokomuosius dalykus mokiniams giliai atsiskleidžia atitinkamos tikrovės pusės. Bet mokomasis dalykas, jo žinių sistema nėra atitinkamo mokslo kopija. Atsižvelgiant į mokyklos bendruosius ugdymo tikslus ir mokinių amžiaus ypatumus, mokslo sistema pedagogiškai pertvarkoma, t. y. mokomojo dalyko logika nesutampa su mokslo logika. Priklausomai nuo mokinių mąstymo ypatumų, atskirų mokslų sąvokos mokiniuose formuojasi ne iš karto, o palaipsniui, mokantis atitinkamo mokomojo dalyko įvairias temas. Iš čia išplaukia mokomojo dalyko vidinės logikos reikšmė, t. y. siekis nustatyti kiekvieno mokomojo dalyko vidinių ryšių sistemą. Tačiau atskiras mokslas tyrinėja tik mažą pasaulio dalį, todėl mokomojo dalyko mokymasis supažindina mokinius su atskira tikrovės dalimi. Pilną vaizdą apie gyvenimą, tikrovę mokiniai susidaro mokydamiesi įvairių dalykų mokykloje, sujungdami įvairias žinias į visumą. Įvairių mokymo dalykų turinio analizė atskleidžia, kad, be sąvokų, susiformuojančių tik vieno dalyko kurse, yra daug tarpdalykinio pobūdžio sąvokų, kurios formuojasi įvairių mokomųjų dalykų kursuose. Todėl mokomojo proceso logika nesusiveda į atskiro dalyko logiką. Iš tikro sėkmingam sąvokų įsisavinimui, mokymo tobulinimui labai svarbu nustatyti tarpdalykinius ryšius. Mes tyrėme sąvokų „vanduo“ ir „oras“ formavimąsi aštuonmetės mokyklos geografijos, botanikos, fizikos ir chemijos kursuose. Rezultatai parodė, kad kiekvieno iš šių dalykų kurse mūsų tiriamos sąvokos nagrinėjamos daugelyje temų, taip įgydamos vis gilesnę prasmę. Bet kiekviename dalyke šių sąvokų mokomasi atsižvelgiant į to mokslo, kurį atspindi mokomasis dalykas, tikslus. Naujų dalykų nemokoma „tuščioje vietoje“. Jie lyg ir išauga iš anksčiau buvusių, tuo pačiu plečia, papildo mokinių jau turimas žinias, atskleisdami vis naujas vienų ir tų pačių sąvokų puses. Pilnai atskleisti mūsų tyrinėjamų sąvokų turinį galima tik apjungiant įvairių dalykų žinias. Glaudžius tarpdalykinius ryšius, egzistuojančius tarp botanikos, geografijos, fizikos ir chemijos, tyrinėjant sąvokų „vanduo“ ir „oras“ turinį aštuonmetėje mokykloje, mums atskleidžia duomenys apie sunkumus, su kuriais susiduria