Kūno sandara ir policistinių kiaušidžių sindromas
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra viena svarbiausių reprodukcinio amžiaus moterų endokrininių metabolinių ligų, lemianti androgenų perteklių, mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą, nutukimą ir kitus organizmo pokyčius. Įvairių autorių duomenimis, PKS pasitaiko 2–28 proc. reprodukcinio a...
Gespeichert in:
Veröffentlicht in: | Medicina (Kaunas, Lithuania) Lithuania), 2010-02, Vol.46 (2), p.142 |
---|---|
Hauptverfasser: | , |
Format: | Artikel |
Sprache: | eng |
Online-Zugang: | Volltext |
Tags: |
Tag hinzufügen
Keine Tags, Fügen Sie den ersten Tag hinzu!
|
Zusammenfassung: | Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra viena svarbiausių reprodukcinio amžiaus moterų endokrininių metabolinių ligų, lemianti androgenų perteklių, mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą, nutukimą ir kitus organizmo pokyčius. Įvairių autorių duomenimis, PKS pasitaiko 2–28 proc. reprodukcinio amžiaus moterų. Dažniausi klinikiniai policistinių kiaušidžių sindromo požymiai yra susiję su hiperandrogenemija, anovuliacija, mėnesinių ciklo bei kitais metaboliniais sutrikimais. PKS sunku identifikuoti, nes iki šiol diskutuojama dėl konkrečių ir visuotinai priimtų diagnostikos kriterijų. Mažai nagrinėta ir PKS fenotipinė raiška, kūno sandaros ir PKS sąsajos, taip pat sąsajos su moters augimo ir brendimo ypatybėmis bei su daugeliu išorinių veiksnių (mityba, fiziniu krūviu, stresu ir kitais veiksniais). Stinga žinių apie PKS raidą ir prognozę atsižvelgiant į individualius bei išorinius veiksnius. Žmogaus kūno sandaros įvairovės ribos yra labai plačios: daugelis fizinės būklės rodiklių (ūgis, svoris, kūno sandara ir proporcijos) yra žmogaus evoliucijos ilgo proceso, prisitaikymo prie aplinkos rezultatas. Tad akivaizdu, kad morfologiniai kūno parametrai, fiziologiniai ir biocheminiai rodikliai yra sudėtingais ryšiais susijusi sistema. Literatūros duomenimis, daugiau kaip pusė PKS sergančių moterų turi antsvorį arba nutukimą. Jeigu PKS sergančių moterų juosmens apimtis bei juosmens ir klubų rodiklis didėja, tai moters reprodukcinė būklė ir medžiagų apykaita sutrinka labiau nei tais atvejais, kai nėra šių rodiklių minėtų pokyčių. Tiriant riebalinio audinio topografiją – stipriausią lytinio dimorfizmo požymį, nustatyta, kad PKS sergančių moterų vidaus organų, juosmens srities ir rankų riebalinio audinio masė yra didesnė nei kontrolinės grupės moterų. Tam tikri lytinio dimorfizmo požymiai gali būti vertinami kaip hiperandrogenizacijos morfologiniai rodikliai – tai rankų jėga, pečių ir dubens pločio santykis, plaštakų ir pėdų dydis, antrojo ir ketvirtojo piršto ilgio santykis (2P:4P), veido bruožų savitumai. Tačiau tarp PKS sergančių moterų tirtas tik 2P:4P santykis. Ankstyvieji fizinės būklės morfologiniai pokyčiai padėtų numatyti ir tam tikras medžiagų apykaitos savybes, taip pat PKS raidą ir šio sindromo pasekmes. |
---|---|
ISSN: | 1648-9144 1648-9144 |
DOI: | 10.3390/medicina46020021 |