Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai monografija

Gespeichert in:

Bibliographische Detailangaben
Hauptverfasser:	Frėjutė-Rakauskienė, Monika (VerfasserIn), Marcinkevičius, Andrius (VerfasserIn), Sliavaite, Kristina (VerfasserIn), Šutinienė, Irena (VerfasserIn)
Format:	Buch
Sprache:	Lithuanian
Veröffentlicht:	Vilnius Lietuvos socialinių tyrimų centras 2016
Schlagworte:	Sozialer Wandel Ethnische Gruppe Ethnische Identität Litauen
Online-Zugang:	Inhaltsverzeichnis Literaturverzeichnis
Tags:	Tag hinzufügen Keine Tags, Fügen Sie den ersten Tag hinzu!

MARC


LEADER	00000nam a2200000 c 4500
001	BV047299521
003	DE-604
005	20220224
007	t
008	210527s2016 a\|\|\| \|\|\|\| 00\|\|\| lit d
020			\|a 9789955531579 \|9 978-9955-531-57-9
020			\|z 9955531576 \|9 9955531576
035			\|a (OCoLC)1263272012
035			\|a (DE-599)BVBBV047299521
040			\|a DE-604 \|b ger \|e rda
041	0		\|a lit
049			\|a DE-12
084			\|a OST \|q DE-12 \|2 fid
100	1		\|a Frėjutė-Rakauskienė, Monika \|e Verfasser \|0 (DE-588)1238195431 \|4 aut
245	1	0	\|a Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai \|b monografija \|c Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Krisitina Šliavaitė, Irena Šutinienė
264		1	\|a Vilnius \|b Lietuvos socialinių tyrimų centras \|c 2016
300			\|a 210 Seiten \|b Illustrationen \|c 24 cm
336			\|b txt \|2 rdacontent
337			\|b n \|2 rdamedia
338			\|b nc \|2 rdacarrier
546			\|a Text litauisch, Zusammenfassung englisch
650	0	7	\|a Sozialer Wandel \|0 (DE-588)4077587-2 \|2 gnd \|9 rswk-swf
650	0	7	\|a Ethnische Gruppe \|0 (DE-588)4153095-0 \|2 gnd \|9 rswk-swf
650	0	7	\|a Ethnische Identität \|0 (DE-588)4153096-2 \|2 gnd \|9 rswk-swf
651		7	\|a Litauen \|0 (DE-588)4074266-0 \|2 gnd \|9 rswk-swf
689	0	0	\|a Litauen \|0 (DE-588)4074266-0 \|D g
689	0	1	\|a Ethnische Gruppe \|0 (DE-588)4153095-0 \|D s
689	0	2	\|a Ethnische Identität \|0 (DE-588)4153096-2 \|D s
689	0	3	\|a Sozialer Wandel \|0 (DE-588)4077587-2 \|D s
689	0		\|5 DE-604
700	1		\|a Marcinkevičius, Andrius \|e Verfasser \|4 aut
700	1		\|a Sliavaite, Kristina \|e Verfasser \|4 aut
700	1		\|a Šutinienė, Irena \|e Verfasser \|4 aut
776	0	8	\|i Erscheint auch als \|n Online-Ausgabe \|u 978-9955-531-56-2
856	4	2	\|m Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment \|q application/pdf \|u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032702702&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA \|3 Inhaltsverzeichnis
856	4	2	\|m Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment \|q application/pdf \|u http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032702702&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA \|3 Literaturverzeichnis
940	1		\|n oe
940	1		\|q BSB_NED_20220224
999			\|a oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-032702702
942	1	1	\|c 306.09 \|e 22/bsb \|f 090511 \|g 4793
942	1	1	\|c 306.09 \|e 22/bsb \|f 0904 \|g 4793
942	1	1	\|c 306.09 \|e 22/bsb \|f 090512 \|g 4793

Datensatz im Suchindex

_version_	1804182478643003392
adam_text	TURINYS PRATARMĖ..................................................................................................................... 7 (A. Marcinkevičius) 1. ETNIŠKUMAS IR IDENTITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ TEORIJOSE......................................................................................................................9 (M. Frėjutė-Rakauskienė, K. Sliavaitė, I. Šutinienė) 1.1. Etniškumas ir identitetas: sampratos ir kritinės perspektyvos..................................9 1.2. Istorinė atmintis ir etninis identitetas........................................................................12 1.3. Mokykla ir švietimo sistema socialinių mokslų teorijose: nuo galios santykių reproduktorių link sociokultūrinės įvairovės pripažinimo....................................... 14 1.4. Savanoriškos etninių grupių organizacijos ir jų poveikis identitetui..................................................................................................................15 1.5. Etniškumo reprezentacija žiniasklaidoje.................................................................. 16 2. METODOLOGINĖS TYRIMO PRIEIGOS............................................................ 18 (M. Frėjutė-Rakauskienė, A. Marcinkevičius, K. Sliavaitė, I. Šutinienė) 3. PIETRYČIŲ LIETUVOS REGIONO TYRIMŲ APŽVALGA.............................. 22 (A. Marcinkevičius) 3.1. Pietryčių Lietuvos regiono samprata........................................................................22 3.2. Pietryčių Lietuvos regiono istorinių, lingvistinių sociologinių ir antropologinių tyrimų Lietuvoje apžvalga (nuo 1990 m.)....................................26 4. ISTORINIŲ, DEMOGRAFINIŲ IR POLITINIŲ PROCESŲ PIETRYČIŲ LIETUVOJE XIX A. PAB.-XX A. APYBRAIŽA............................34 (A. Marcinkevičius) 5. LENKŲ ETNINĖS GRUPĖS REPREZENTACIJA LIETUVOS SPAUDOJE LIETUVIŲ KALBA............................................................................... 47 (M. Frėjutė-Rakauskienė) 5.1. Etninių grupių vaizdavimo žiniasklaidoje poveikis visuomenės nuostatoms...............................................................................................................47 5.2. Simbolinės ir socialinės galios raiška per kalbą ir viešąjį diskursą.......................... 47 5.3. Lietuvos spaudos tyrimo teorinės ir metodologinės prieigos.................................. 48 5.4. Lenkų etninės grupės vaizdavimo spaudoje tematinis kontekstas.......................... 50 5.5. Straipsnių apie lenkus šaltiniai................................................................................56 5.6. Grėsmių konstravimas spaudoje..............................................................................57 6. SKIRTYS IR BENDRUMAI: ETNINIŲ RIBŲ SLINKTYS PIETRYČIŲ LIETUVOJE............................................................................................61 (M. Frėjutė-Rakauskienė, K. Sliavaitė, I. Sutinienė) 6.1. Ribų braižymas ir etninis identitetas: keletas teorinių pastabų............................... 61 6.2. Kalba: skirtys ir bendrumai.....................................................................................62 6.2.1. 6.2.2. 6.2.3. 6.2.4. 6.2.5. Regiono gyventojų daugiakalbiškumas...................................................... 62 Lenkų kalba ir lenkiškumas........................................................................ 65 Lietuvių kalba kaip mažumos kalba regione.............................................. 68 Rusų kalba: nuo dominuojančios prie jungiančios?.................................... 69 Baltarusių kalba - negirdima kalba?.......................................................... 70 6.3. Religijos elementas etniškumo raiškoje..................................................................71 6.4. Kilmė, „šaknys“ ir „kraujas“ etniškumo sampratose............................................... 74 6.5. Kvestionuojamas etniškumas ir kintančios ribos................................................... 76 7. ISTORINĖ ATMINTIS IR ETNINIŲ GRUPIŲ IDENTITETAS......................78 (I. Šutinienė) 7.1. Tautos istorijos pasakojimų raiška šiuolaikinėse visuomenėse: teoriniai aspektai...................................................................................................... 78 7.2. Istorijos pasakojimai ir etninių grupių identitetas................................................... 81 7.2.1. 7.2.2. 7.2.3. 7.2.4. Atminties politika Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose..............................81 Istorijos pasakojimo reikšmės lenkiškojo identiteto konstravime..............84 Istorijos pasakojimai ir lietuvių etninis identitetas.....................................90 Rusų ir baltarusių etninis identitetas ir istorinė atmintis............................94 7.3. Institucijų vykdomos atminties politikos ir lokalios atminties santykis: lenkų etninės grupės atvejis.....................................................................................97 7.3.1. Lenkiškojo istorijos pasakojimo erdvinių reprezentacijų reikšmės............ 97 7.3.2. Lenkiškasis tautinis pasakojimas ir „kitų“ atmintis: Eišiškių žydų atminties atvejis...................................................................101 7.3.3. Kultūrinės ir lokalios atminties santykis lenkiškojo pasakojimo interpretacijose........................................................................................... 104 8. ETNIŠKUMO, KALBOS IR SOCIALINIO MOBILUMO SĄVEIKA MOKYKLŲ SKIRTINGOMIS MOKYMO KALBOMIS BENDRUOMENIŲ NARIŲ POŽIŪRIU............................................................... 107 (K. Sliavaitė) 8.1. Teoriniai aspektai: mokykla, kalba, lygios galimybės............................................107 8.2. Valstybės švietimo politika bei demografiniai procesai Pietryčių Lietuvoje sovietmečiu ir posovietmečiu.................................................110 8.3. Mes vs jie skirtys mokyklų konkurencijos kontekste............................................113 8.4. Mokyklos lenkų, lietuvių ar rusų mokomąja kalba pasirinkimo individualios priežastys......................................................................................... 119 9. ETNINIŲ GRUPIŲ SAVANORIŠKOS ORGANIZACIJOS PIETRYČIŲ LIETUVOJE: KULTŪRINĖS, EKONOMINĖS IR POLITINĖS DIMENSIJOS.................................................................................. 125 (M. Frėjutė-Rakauskienė) 9.1. Pagrindinių vartojamų sąvokų ir taikytų teorinių prieigų aptarimas.................... 125 9.2. Etninių grupių savanoriškų organizacijų pobūdis ir tyrimo atrankos kriterijai................................................................................ 129 9.3. Etninių grupių mobilizacija: dalyvavimas savanoriškose organizacijose ir jų renginiuose.....................................................................................................132 9.4. Istorijos ir kalbos vaidmuo savanoriškų organizacijų veikloje............................. 137 9.5. Tarptautiniai, nacionaliniai ir regioniniai ryšiai, finansavimo šakiniai ir informacijos apie renginius sklaida.................................................................. 142 9.6. Savanoriškų organizacijų ryšiai ir sąsajos su politinėmis partijomis....................148 IŠVADOS: ETNIŠKUMO RAIŠKA IR IDENTITETU FORMAVIMO VEIKSNIAI PIETRYČIŲ LIETUVOJE..................................................................154 (M. Frėjutė-Rakauskienė, A. Marcinkevičius, K. Sliavaitė, I. Sutinienė) SANTRAUKA ANGLŲ KALBA................................................................................ 165 LITERATŪROS SĄRAŠAS....................................................................................... 173 PRIEDAI.......................................................................................................................192 LITERATŪROS SĄRAŠAS Aleksandravičius, E., Kulakauskas, A. (1996). Carą valdžioje: XIX amžiaus Lietuva. Vilnius: Baltos lankos. Alund, A. (1999). Ethnicity, multiculturalism and the problem of culture. European Societies, 11, p. 105-116. Anderson, B. (1999). Įsivaizduojamos bendruomenės. Apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir plitimą. Vilnius: Baltos lankos. Aram, R., Beattie, I. R., Ford, K. eds., (2011). The Structure of Schooling: Readings in the Sociology ofEducation. 2 edition. Los Angeles: SAGE. Assmann, A. (2006). Der lange Schatten der Vergangenheit: Erinnerungskultur und Geschichtspolitik. C. H. Beck, München. Assmann, J. (2008). Communicative and Cultural memory. In A. Eril and A. Nünning, eds., in collaboration with S.B. Young, Cultural memory studies: An international and interdisciplinary Handbook Berlin/New York: Walter de Gruyter, p. 109-118. Assmann, A. (2013a). Między historią a pamięcią. Warszawa; Wydawnictwo Universytetu Warszawskiego. Assmann, A. (2013b). Miesto atmintis. In: A. Nikžentaitis, sud., Atminties daugiasluoksniškumas. Miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla: p. 19-34. Balžekienė, A., Lapienienė, A., Merkys, G. ir Telešienė, A. (2008). Daugiakultūrio ir daugiakalbio ugdymo prielaidos bei problemos etniškai mišriame regione, Etniškumo studijos, 1—2, p. 146-171. Bandura, A. (2001). Social Cognitive Theory of mass Communication. Mediapsychology, 3,p.265-266. Banks, J. A. (2004). Introduction: Democratic Citizenship Education In Multicultural Societies, In: J. A. Banks, ed., Diversity and Citizenship Education: Global Perspectives, San Francisko: Jossey-Bass, p. 3-15. Banks, J. A. (2008). Diversity, Group Identity, and Citizenship Education in a Global Age, Education Researcher, 37 (3), p. 129-139. Barth, F. (1969). Introduction, In: F. Barth, ed., Ethnic Groups and Boundaries: the Social Organization of Culture Difference. Bergen-Oslo: Universitets Forlaget. London: George Allen Unwin, p. 9-38. Barwiński, M., Leśniewska, К. (2014). The Contemporary situation of the Polish Minority in Lithuania and the Lithuanian minority in Poland from the institutional perspective. Geographia Polonica, 87(1), p. 27-45. Bauža, C. red., (2000). Lietuvos suvereniteto atkūrimas 1988-1991 metais. Vilnius: Diemedis. Beresnevičiūtė, V. (2005a). Etninės grupės ir socialiniai kalbos aspektai, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 5(14), p. 113-126. Beresnevičiūtė, V. (2005b). Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Etniškumo studijos. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių santykių institutas, Eugrimas. 173 Beresnevičiūtė, V. (2006). Piliečių organizacijos: kiekybės ir kokybės santykis. In: Žiliukaitė, R., Ramonaitė, A., Nevinskaitė, L., Vinogradnaitė, I. Neatrasta galia. Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis. Pilietinės visuomenės institutas: Versus aureus, p. 43-68. Beresnevičiūtė, V. (2010). Prievartos retorika prieš visuomenės nebyliuosius. Etniškumo studijos, 1-2, p. 86-103. Beresnevičiūtė, V. (2011). Main Foundings of the ENEJ-VIS Survey. In Heinrich, H.G., Chvorostov, A.(Eds.) Contextual and Empirical Reports on Ethnic Minorities in Central and Eastern Europe. The Polish Minority in Lithuania. EC. European Research Area, p. 23-38. Beresnevičiūtė, V. (2011a). Main Foundings of the ENRI-VIS Survey. In Chvorostov, A., Heinrich, H. G. (Eds.) Contextual and Empirical Reports on Ethnic Minorities in Central and Eastern Europe. The Russian Minority in Lithuania, EC. European Research Area, p. 27^14. Besova A. A., Cooley S, C. (2009). Foreign News and Public Opinion: Attribute Agenda-Setting Theory Revisited. EcquidNovi: African Journalism Studies, 30(2), p. 219—242. Bhabha, H. K. (1994). The Location of Culture. London-New York: Routledge. Biveinis, R, Kasperavičius, A. (2007). Tautiniai santykiai Lietuvoje 1988-1992 m. Lietuvos istorijos studijos, 20, p. 64-82. Blaszczak T. (2007). Baltarusių emigrantų veikla Kaune 1919-1926 metais. Kauno istorijos metraštis, T. 8, p. 173-185. Blossfeld, H. ir Shavit, Y. (2011). Changes in Educational Opportunities in Thirteen Countries, In: R. Arum, I. R. Beattie, K. Ford, eds., The Structure ofSchooling: Readings in the Sociology of Educaton. 2 e.dition. Los Angeles: SAGE, p. 214-227. Brubaker, R., Cooper, F. (2000). Beyond “identity”. Theory and Society 29, p. 1-47. Bliūdžiuvienė, N. (ats. red.) (2014). Lietuvos spaudos statistika, Vilnius: Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bibliografijos ir knygotyros centras, http://www.lnb.lt/doc/bkc/ statistika2014.pdf [žiūrėta 2016 10 12]. Bourdieu, P. (1991). Language and Symbolic Power. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press. Branco, M. C. (2007). Family, religion and economic performance: A critigue of cultural determinism. Review ofSocial Economy, 65 (4), p. 407^124. Brazauskienė, J. (2013). Lietuvos rasų kalbinės nuostatos. In: M. Ramonienė, red., Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 175-184. Brubaker, R. (1995). National Minorities, Nationalizing States, and External National Homelands in the New Europe, Daedalus 124 (2), p. 107-132. Brubaker, R. (1999). The Manichean Myth: Rethinking the Distinction Between “Civic” and “Ethnic” Nationalism. In: Kriesi, H., Armingeon, K, Slegrist, H. and Wimmer, A. (eds.) Nation and National Identity: The European Experience in Perspective. Chur, Zürich: Verlag Rüegger. p. 55-72. Brubaker R., Cooper F. (2000). Beyond “identity”. Theory and society, 29, p. 1-47. Brubaker, R. (2002). Ethnicity without Groups. In: From the selected works ofRogers Brubaker. Los Angeles: University of California, p. 163-189. 174 Brubaker, R. (2004). Ethnicity without groups. United States ofAmerica: Harvard University press. Brubaker, R., Loveman, M., Stamatov, R (2004). Ethnicity as cognition. Theory and Society, 33, p. 31-64. Bubnys, A. (1995). Armijos Krajovos įtakos ir ideologija Lietuvoje. In: K. Garšva, red., Armija Krajova Lietuvoje. Vilnius: „Vilnijos“ draugija. Bubnys, A. (2007). Lenkų pogrindžio požiūris į Lietuvos valstybingumą 1939-1944 metais. In: A. Anusauskas, red., Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 103-116. Bubnys, A., sud., (2011). Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Buchaveckas, S. (1991). Šalčininkų žemė. Šalčio. 1991 10 28. Buchaveckas, S. (1992). Šalčios žemė. Vilnius: Mintis. Buchowski K. (2012). Litvomanai ir polonizuotojai: mitai, abipusės nuostatos ir stereotipai lenkų ir lietuvių santykiuose pirmoje XX amžiaus pusėje. Vilnius: Baltos lankos. Būgienė, L., Krasnovas, A., Jonutytė, J. (2013). Lietuvos pasienio miestelių atmintis ir tapatybė: Valkininkai, Vilkyškiai, Žeimelis. Vilnius: Vilniaus universitetas. Bumblauskas, A. (2012). Dar kartą apie Lietuvos ir Lenkijos užmarštis. Lietuvos istorijos studijos, 30, p. 41-67. Butkus, Z. (2000). Attitudes of the Soviet Union and Germany towards the question of Vilnius between the world wars. Lithuanian historical studies, 5, p. 131-160. Chaney R, Fevre R. (2001). Inclusive Governance and “Minority” Groups: The Role of the Third Sector in Wales. International Journal of Voluntary and Nonprofit Organizations, 12(2), p. 131-156. Cheskin, A. (2012). Synthesis and Conflict: Russian-Speakers Discursive Response to Latvia‘s Nationalising State. Europe-Asia Studies, 64(2), p. 325-347. Chung, A. Y. (2005). Politics Without the Politics: The evolving political cultures of ethnic non profits inKoreatown, Los Angeles. Journal ofethnic and Migration Studies, 31(5), p. 911-929. Collins, J. (2009). Social Reproduction in Classrooms and Schools. Annu. Rev. Anthropol. 38, p. 33-48. Cordeo-Guzman, H, R. (2005). Community-Based Organizations and Migration in New Yourk City. Journal ofEthnic and Migration Studies, 31(5), p. 889-909. Čepaitienė, R. (2013). Nacionalinis pasakojimas versus lokalios istorijos: kultūrinės atminties raiška Lietuvos provincijoje. A. Nikžentaitis, sud., Atminties daugiasluoksniškumas. Miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 229-266. Čiubrinskas, V. (2008a). Tautinis identitetas yrančių ryšių pasaulyje: lietuviškumo trajektorijos, In: V. Čiubrinskas ir J. Kuznecovienė, sud., Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 7-10. Čiubrinskas, V. (2008b). Tautinio identiteto antropologinio tyrinėjimo klausimai, In: V. Čiubrinskas ir J. Kuznecovienė, sud., Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 13-26. 175 Čiubrinskas, V. ir Kuznecovienė, J., sud., (2008). Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Čiubrinskas, V., sud., (2011). Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Čiubrinskas, V, Darius D., Kuznecovienė, J., Labanauskas, L., Taljūnaitė, M. (2014). Transnacionalizmas ir nacionalinio identiteto fragmentacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Versus aureus. Čiužas, A., sud., (2002). RytųLietuva: visuomenės ir socialinių grupių raiška bei sąveika. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų institutas, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Daukšas, D. (2008). Pase įrašytoji tapatybė: Lietuvos lenkų etninio/nacionalinio tapatumo trajektorijos, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 8(17), p. 57-72. Daukšas, D. (2011). Dominuojantis nacijos, teritorijos ir valstybės diskursas lietuviškoje 19881991 m. periodikoje. Liaudies kultūra, Nr. 5, p. 7-17. Daukšas, D. (2012). Lietuvos lenkai: etninio ir pilietinio identiteto konstravimas ribinėse zonose, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 12(21), p. 167-192. Daukšas, D. (2014). Paribio identitetai: Punsko ir Šalčininkų atvejai, Etniškumo studijos, 2, p. 89-106. De Chillia, R., Reisigl, M., Wodak, R. (1999). The Discursive Construction of National Identities. Discourse Society, Vol. 10 (2), p. 149—173. Dumbliauskienė, M., Staugaitytė, S. (2013). Rytų Lietuvos daugiakalbių savivaldybių bendrojo ugdymo sistemos kompleksinis vertinimas, Geografijos metraštis, 46, p. 15-31. Durkheim, E. (1999). Elementarios religinio gyvenimo formos. Vilnius: Vaga. Eliach, Y. (1999). There Once Was a World: a Nine-Hundred-Year Chronicle of the Shtetl of Eishyshok, Boston, etc: Little, Brown. Erentaitė, R., Pilinkaitė Sotirovič, V. (2012). Lyties aspektas migracijos procesuose: trečiųjų šalių piliečių situacijos Lietuvoje analizė, Etniškumo studijos, 1-2, p. 178-203. Eriksen, T, H. (2010 (1994)). Ethnicity and Nationalism: Anthropological Perspectives. London: Pluto Press. Erll, A. (2011). Locating Family in Memory Studies. Journal of Comparative Family Studies 42 (3), p. 303-318. Fairclough, N. (1989). Language and Power. New York: Longman Inc. Fairclough, N. (2003). Analysing Discourse: Textual Analysis for Social Research. London: Routledge. Fermenta, M. (2004). The Concept and Measurement of Ethnic Community. Journal ofEthnic and Migration Studies, 30(3), p. 429—447. Fermenta, M., Tillie, J. (1999). Political participation and political trust in Amsterdam: Civic communities and ethnic networks. Journal ofEthnic and Migration Studies, 25(4), p. 703-726. Fermenta, M., Tillie, J. (2001). Civic community, Political Participation and Political trust of Ethnic Groups. Connections, 24(1), p. 26-41. 176 Fox, J. E., Müler-Idriss, C., (2008). Everyday nationhood. Ethnicities, Vol. 8 (4), p. 536-563. Frėjutė-Rakauskienė, M. (2009). Etninis nepakantumas Lietuvos spaudoje. Etniškumo studijos. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas, Eugrimas. Frėjutė-Rakauskienė, M. (2011). Rusai Lietuvoje ir Latvijoje: europinio, regioninio ir lokalaus identitetu sąveika, Etniškumo studijos, 1-2, p. 80-110. Frėjutė-Rakauskienė M., Sliavaitė K. (2012). Rusai, lenkai, baltarusiai Lietuvoje: lokalaus, regioninio ir europinio identitetu sąsajos, Etniškumo studijos, 1-2, p. 126-144. Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A., Sliavaitė, K., Šutinienė, I. (2013). Etniškumo ir identiteto tyrimų kryptys socialiniuose moksluose ir jų taikymas tiriant pietryčių Lietuvos etninius procesus. Etniškumo studijos, 2, p. 13—48. Frėjutė-Rakauskienė, M. (2013a). Rusų kolektyvinės atminties ir tapatumo konstravimas Lietuvos spaudoje rusų kalba, In: G. Potašenko, P. Lavrinec, A. Marcinkevičius, sud., Lietuvos rusai XXXXIa. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 317-350. Frėjutė-Rakauskienė, M. (2013b). Rusų etninės grupės reprezentacija Lietuvos spaudoje. Negyjančios Antrojo pasaulinio karo žaizdos. In: G. Potašenko, P. Lavrinec, A. Marcinkevičius, sud., Lietuvos rusai XX—XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 351-386. Frėjutė-Rakauskienė, M. (2015a). Lenkų etninės grupės pilietinio dalyvavimo aspektai Pietryčių Lietuvoje. Filosofija. Sociologija, 26(2), p. 146-154. Frėjutė- Rakauskienė, M. (2015b). The Role of Voluntary Organisations in Constructing the Common Identity and Mobilising of Polish Community in Southeastern Lithuania. Polish Political Science Review, 3(1), p. 17-34. Gaidis, R. (2009). Kilmingojo žmogaus pasirinkimo dilema: tarp politinės ir modernios tautos. In: Volkonovski, J., Gaidis, R., red., Lietuvių—lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 152-161. Garšva, K. (1990). Pietryčių Lietuvos autonomijos klausimai. Vilnius. Garšva, K., Grumadienė, L., sud., (1993). Lietuvos rytai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. Gaučas, P. (2004). Etnolingvistinė RytųLietuvos gyventojų raida: XVII a. antroji pusė -1939 m.: istorinė-geografinė analizė. Vilnius: Inforastras. Geben, K. (2010). Vilniaus lenkų kalbinė savimonė, daugiakalbystė ir tapatybė. In: M. Ramonienė, red., Miestai ir kalbos (kolektyvinė monografija). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p.153-173. Geben, K. (2011). Wybór tożsamości na styku języków i kultur. In: T. Dalecka, M. Dawlewicz, red., W kręgu idei Miłoszowskich. Vilnius: Vilniaus universitetas, p. 237-253. Geben, К. (2012). Kim się czująPolacy z Wilna, Solecznik i Trok. In: A. Burzyńska-Kamieniecka, M. Misiak, J. Kamieniecki, red., Kresowe dziedzictwo: studia nadjęzykiem, historią i kulturą. Geben, К. (2013). Lietuvos lenkai ir lenkų kalba Lietuvoje. In: M. Ramonienė, red., Miestai ir kalbos: sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. T. 2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p.153-173. Geben, K., Ramonienė, M. (2011). Особенности языкового поведения литовских поляков. Диаспоры, 1, р. 86-120. 177 Geertz, C. (2005 (1973)). Kulturu interpretavimas. Baltos lankos. Gibson, M.A. (1984). Approaches to Multicultural Eduation in the United States: Some Concepts and Assumptions, Anthropology Education Quarterly, 15(1), p. 94-120. Gillis, J. R. (1994). Introduction: Memory and Identity. In: J. R. Gillis, ed., Commemorations: The History of a Relationship. Princeton: Princeton University Press, p. 3-26. Gimžauskas, E. (2003). Baltarusių veiksnys formuojantis Lietuvos valstybei 1915-1923 m. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla. Gimžauskas, E. (2004). Diplomatijos pinklės ir sustabarėjusi mąstysena. Politiką peripetijos dė! „Vidurio Lietuvos“. Darbai ir dienos, 40, p. 237-252. Gimžauskas, E. sud., (2012). Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis -1920 m. spalis). Lietuvos užsienio politikos dokumentai. 1918-1940 metai. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. Giordano, C. (2008). Disputed Historical Memories in East Europe and Southeast Asia: Representations, Symbols and Social Practices. Lietuvos etnologija, 8 (17), p. 11-27. Grigas, R., sud., (1996). Paribio Lietuva: sociologinė paribio gyventojų integravimosi į Lietuvos valstybę apybraiža. Vilnius. Grumadienė, L., sud., Lietuvos rytai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p. 281-298. Hale Henry, E. (2008). The foundations of Ethnic Politics. Separatism of States and Nations in Eurasia and the World. (George Washington University). Cambridge University press, art, C. (2010). Critical Discourse Analysis and Cognitive Science. New perspectives on Immigration Discourse. Paigrave Macmillan. Hart, C. (2010). Critical Discourse Analysis and Cognitive Science. New perspectives on Immigration Discourse. Paigrave Macmillan. Hazans, M. (2010). Ethnic Minorities in the Latvian Labom Market, 1997-2009: Outcomes, Integratioj Drivers and Barriers. In: N. Muižnieks, ed., How Integrated is Latvian Society? An Audit ofAchievements, Failures and Challenges. University of Latvia Press, p. 125-158. Heelsum, A. (2002). The Relationship Between Political Participation and civic Community of Migrants in the Netherlands. Journal of International Migration and Integration, 3(2), p. 179-200. Hetsroni, A. (2008). Overrepresented Topics, Underrepresented Topics, and the Cultivation Effect. Communication Research Reports, 25 (3), p. 200-210. Hodgkin, K., Radstone, S. 2006. Introduction: Contested pasts, K. Hodgkin, S. Radstone, eds., Memory, History, Nation. New Brunswick, London: Transaction Publishers. Hogan-Brun, G., Ramonienė, M. (2005). Perspectives on Language Attitudes and Use in Lithuania’s Multilingual Setting, Journal ofMultilingual and Multicultural Development, 26: 5, p. 425-441. Hogan-Brun, G., Ozolins U., Ramonienė M., Rannut M. (2008). Language Politics and Practices in the Baltic States, Current Issues in Language Planning, 8: 4, p. 469-631. Holley, L. C. (2003). Emerging Ethnic Agencies: Building Capacity to Build Community. Journal of Community Practice, 11 (4), p. 39-57. 178 Ilkevičiutė, J. (2015). Tautinių mažumų vaizdavimas interneto dienraščiuose svarstant tautinių mažumų įstatymą. Žurnalistikos tyrimai. Mokslo darbųžurnalas (Komunikacija ir informacija), 9, p. 48-72. Ioffe G. (2003). Understanding Belams: Belarusian identity. Europa-Asia Studies. Vol. 55, No. 8, December, p. 1241-1272. Young, I. M. (2000). Inclusion and Democracy. Oxford, New Yourk: Oxford University Press. Yuval-Davis, N. (2006). Belonging and the politics of belonging. Patterns ofprejudice, 40 (3), p. 197-214. Yuval-Davis, N. (2011). The Politics ofBelonging: Intersectional Contestation. SAGE. Jordanova, L. 2000. History in Practice. London: Arnold Publishers. Juodagalvis, J. (2001). Švenčionys: dvaras-miestelis-miestas. Vilnius: Diemedis. Kairiūkštytė, N. (1992). Lenkų repatriacija iš Lietuvos 1944-1947 m. In: V. Milius, red., Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba. Vilnius: Mokslas, p. 124-141. Kairiūkštytė, N. (1993). Vilniaus krašto gyventojų sudėties pokyčiai 1939-1946 m. In: K. Garšva, L. Grumadienė, sud. Lietuvos rytai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p. 281-298. Kairiūkštytė, N. (1997). 1956-1959 m. repatriacija iš Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos į Lenkijos Liaudies Respubliką. Lietuvos istorijos metraštis, 1996, p. 274-291. Kalnius, P. (1998). Etniniai procesai Pietryčių Lietuvoje XXa. antroje pusėje. Vilnius: Žara. Kansteiner, W. (2002). Finding Meaning in Memory: A Methodological Critique of Collective Memory Studies, History and Theory, 41, May: p. 179-197. Kasatkina, N., Leončikas, T. (2003). Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga. Vilnius: Eugrimas. Karlis, G. (2015). Sport and community building: The case of an ethnic community organization. Society and Leisure, 38 (2), p. 239-248. Kasperavičienė, V, Krukauskienė, E., Matulionis, A. (1995). Vilniečio portretas: sociologiniai metmenys. Vilnius. Kasperavičius, A. (2009). Lietuvių visuomenės požiūris į Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimą prie nepriklausomos Lietuvos (1939 m. ruduo -1940 m. vasara). In: J. Volkonovski, R. Gaidis, red., Lietuvių-lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 216-237. Kavolis, V. (1991). Nationalism, Modernisation and the Polylogue of Civilizations. Comparative Civilizations Revue, 25, p. 124-143. Kazėnas, G., Jakubauskas, A., Gaižauskaitė, L, Kacevičius, R., Visockaitė, A. (2014). Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas. Mokslo studija. Vilnius, Mykolo Romerio universitetas. Prieiga internete: http://www3.mmni.eu/~gkazenas/paskaitos/PolID/PolID.pdf, [žiūrėta 2016 10 10]. Kymlica, W., Norman, W. (2010). Citizenship in Culturally Diverse Societies: Issues, Contexts, Concepts, In: W. Kymlica, W. Norman, eds., Citizenship in Diverse Societies. Oxford University Press, p. 1—44. Kniūkšta, P. (1990). Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba. Vilnius: Mokslas. 179 Korzeniewska, К. (2013). „Vietinis“ (tutejszy) lenkas, katalikas: Pietryčių Lietuvos gyventojų religinė-etninė tapatybė (tyrimas Dieveniškėse, Kernavėje, Turgeliuose). Etniškumo studijos, 2, p. 149-179. Kraniauskienė, S. (2012). Tautinės bendruomenės posovietinėje Klaipėdoje: naujų tapatybių paieškos ir jų reprezentacijos žiniasklaidoje. In: L. Kraniauskas, A. Gedutis, A. Acus, S. Kraniauskienė, J. Viluckienė, E. Spiriajevas, Klaipėdos diskursai 1990-2010 m.: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija. Klaipėdos universiteto leidykla, p. 111-175. Kuznecovienė, J. (2006). Šiuolaikinės lietuvių tautinės tapatybės kontūrai, Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2, p. 84—106. Kwiatkowski, J., Wołkonowski, J. (2002). Stan wykształcenia mniejszości polskiej na Litwie w latach 1970-2002. Rocznik stowarzyszenia naukowców polaków Litwy, 1, p. 21-30. Labanauskas, L. (2014). Miesto socialinis ekonominis kontekstas ir tautinio tapatumo raiška: Visagino miesto atvejis, Etniškumo studijos, 2, p. 125-143. Landsberg, A. (2004). Prosthetic Memory. The Transformation ofAmerican Remembrance ir the Age ofMass Culture. Columbia: Columbia University Press. Lareau, A. (2011 [2002]). Invisible Inequality: Social Class and Childrearing in Black Families and White Families, In: R. Arum, I. R. Beattie, K. Ford, eds., The Structure of Schooling: Readings in the Sociology ofEducaton. 2 edition. Los Angeles: SAGE, p. 243-263. Laukaitytė, R. (2002). Stačiatikių vienuolynai Lietuvoje 1944-1990 m. Istorija, 51, p. 54-63. Laurinavičius, C. (2011). Litewska polityka narodowościowa na Wileńszczyźnie w latach 19391940. In: Dmitrów, E., Tauber, J., red., Stosunki etniczne podczas wojny i okupacji. Białystok i Wilno 1939-1941-1944-1945. Białystok. Laurinavičius, Č. (2013). Moderniųjų lietuvių raida nuo kalbinės link teritorinės bendruomenės. In: Laurinavičius, C., red., Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio irposovietmečio Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, p. 13-56. Lawler, S. (2008). Identity: sociological perspectives. Cambridge: Polity Press’. Leončikas, T. (2007). Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: švietimo sektoriaus pasirinkimas, Etniškumos studijos. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas. Vikius: Eugrimas. 2007/1. Leśniewska, K. (2013). The Socio-political situation of Poles in Vikius after the accession of Lithuania to the EU. Region and Regionalism, 11 (2), p. 41-55. Li Peter, S. (2004). Social Capital and Economic Outcomes for Immigrants and Ethnic Mkorities. Journal ofInternational Migration and Integration 5 (2), p. 171-190. Lichačiova, A. (2010). Vilniaus ir Klaipėdos rusų ir rusakalbių tapatybės savivokos ypatumai, k: M. Ramonienė, red., Miestai ir kalbos (kolektyvinė monografija). Vikius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 125-151. Liekis, A. (1997). Lietuvos sienų raida: istorinė apžvalga nuo seniausiųjų laikų iki šių dienų. I tomas. Vilnius. Liekis, Š. (2012). Primordialistinis ilgesys ir 1939-1940 m. Vilniaus mitų griūties šokas, k: A. Pūkšto, G. Milerytė, sud., Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje: straipsnių rinkinys. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. 180 Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas. Visuomenės nuostatų apklausos, http://www.ces.lt/veikla-2/ziniasklaidos-stebesena/visuomenes-nuomones-apklausos/ [žiūrėta 2016 10 02]. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas (2014). Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu atliktos visuomenės nuostatų apklausos 2014 m. rezultatai, http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-LT_2014.pdf, [žiūrėta 2016 10 02]. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas (2015). Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto atliktos visuomenės nuostatų apklausos 2015 m. rezultatai, http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-2015 .pdf, [žiūrėta 2016 10 02]. Lietuvos statistikos departamentas (2011). Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, Gyventojai pagal tautybę savivaldybėse, http://statistics.bookdesign.lt/ table_046.htm?lang=lt, [žiūrėta 2016 10 02]. Lietuvos statistikos departamentas (2011a). Lietuvos gyventojai 2011 m. 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos departamentas Oficialiosios statistikos portalas (2011b). Miestų gyventojai pagal tautybę 2011, Vilnius: Oficialiosios statistikos portalas, http://osp.stat.gov.lt/2011-m.surasymas [žiūrėta 2015 09 03]. Lietuvos statistikos departamentas (2013). Gyventojai pagal religinę bendruomenę, kuriai save priskyrė, savivaldybėse. 2011 gyventojų ir būstų surašymas. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles [žiūrėta 2016 10 02]. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius. 1989. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas. 1989 lapkričio 23 d., Nr. XI-3412, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.lA5ElEE24CAE, [žiūrėta 2016 09 03]. Lindemann K., Saar E. (2011). Ethnic inequalities in education. In: R.Vetik, J.Helemäe, eds., The Russian Second Generation in Tallinn and Kohtla-Järve. The TIES Study in Estonia, p. 59-93. LR Seimas (2009). Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2009 m. kovo 26 d. Nr. XI-206. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2B506D8AF441, [žiūrėta 2016 08 08] LR Seimas (1991). Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas. 1991 sausio 29 d., Nr. 4-117. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActPrint?actualEditionId=TAIS_22150 d ocumentId=TAR.lA5ElEE24CAE, [žiūrėta 2016 08 08]. LR Seimas (1992). Lietuvos Respublikos Konstitucija. 1992 lapkričio 10, Nr. 220. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm, [žiūrėta 2016 08 08]. LR Seimas (1995). Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. 1995 m. sausio 31 d., Nr. 1-779. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portaEMegalAct/TAR.0B0253BB424C/ TAIS_170492, [žiūrėta 2016 09 03]. LR Seimas (2011). Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo pakeitimo įstatymas. 2011 m. kovo 17 d., Nr. XI-1281. Prieiga internete: https://www.e-tar.lEportal/lElegalAct/TAR. E2EBE95E7723, [žiūrėta 2016 09 03]. 181 LR Vyriausybė (2010). Nutarimas dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo 2010-2014 metų programos patvirtinimo, 2010 m. rugsėjo 29 d., Nr. 1425. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9074FBF6C5C2, [žiūrėta 2016 09 03]. LR Vyriausybė (2015a). Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto Nr. XIP4741 (3), 2015 m. rugpjūčio 12 d., Nr. 838. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/00ef36e041a311e58568ed613eb39a73, [žiūrėta 2016 09 03]. LR Vyriausybė (2015b). Rytų Lietuvai - išskirtinis dėmesys mažinant socialinį ir ekonominį atotrūkį. 2015 spalio 5 d. Prieiga internete: http://Irv.lt/lt/naujienos/rytu-lietuvai-isskirtinisdemesys-mazinant-socialini-ir-ekonomini-atotruki [žiūrėta 2016 09 03]. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis, 1994 m. balandžio 26 d. http://www.kpd.lt/lietuvos-respublikosir-lenkijos-respublikos-draugisku-santykiu-ir-gero-kaimyninio-bendradarbiavimo-sutartis/ [žiūrėta 2016 09 03]. Lindemann, K., Saar, E. (2011). Ethnic inequalities in education, in R.Vetik and J.Halemäe (eds.) The Russian Second Generation in Tallin and Kohtla-Järve. The TIES Study in Estonia, p. 59-93. Lundén, T. (2006.) Language and Communication in Border Areas, In: H. Madeleine, ed., Borderland Identities: Territory and Belonging in North, Central and East Europe. Centre for Baltic and East European Studies: Förlags ab Gondolin, p. 147-162. Mačiulis, D., Staliūnas, D. (2015). Vilnius - Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIXa. pab. - 1940 m.). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla. May, S. (2003). Rearticulating the Case for Minority Language Rights, Current Issues in Language Planning, 4: 2, p. 95-125. May, S. (2012). Language and Minority Rights: Ethnicity, Nationalism and the Politics of Language. New York, London: Routledge. Marcinkevičius, A. (2012). Etninių grupių konstravimas Sovietų Sąjungos gyventojų surašymuose: rusų vaizdinio aspektai. Etniškumo studijos, 1-2, p. 51-70. Markevičienė, R., Tamulynienė, L., sud., (2014). Lietuvos spaudos statistika. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bibliografijos ir knygotyros centras. Martišius, M. (2014). Rusiško informacinio karo bruožai, Informacijos mokslai, 69, p. 7-25. Matheson, D. (2005). Media Discourses. Analysing media Texts. Open University press. Matulionis, A., Beresnevičiūtė, V, Leončikas, T., Frėjutė-Rakauskienė, M., Šliavaitė, K., Šutinienė, L, Žilinskaitė, V, Heinrich Hans-Georg, Alekseeva, О. (2011). Contextual and Empirical Reports on Ethnic Minorities in Central and Eastern Europe. The Polish Minority in Lithuania. EC. European Research Area. Prieiga internete: https://www.abdn.ac.uk/socsci/ documents/8_The_Polish_Minority_in_Lithuania.pdf [žiūrėta 20!5 08 28]. Matulionis, A., Krukauskienė, E., Raudeliūnas, V. (1990). Pietryčių Lietuva: socialiniai teisiniai aspektai. Vilnius: Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. McCrone, David. (1998). The Sociology ofNationalism. London and New York: Routledge. Meer, N. ir Modood, T. (2012). How does InterculturaUsm Contrast with Multiculturalism?, Journal ofIntercultural Studies 33 (2), p. 175-196. 182 Merkys, V. (2004). Etninis Vilniaus vyskupijos baltarusių fenomenas. Lituanistica, T. 60. Nr. 4, p. 24-38. Merkys, V. (2006). Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798-1918 m. Vilnius: Versus aureus. Merkys, G., Balčiūnas, S., Balžekienė, A., Lapienienė, A., Pauliukaitė, Ž., Telešienė, A. (2006). Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams. Kaunas, prieiga internete: http://www. smm.lt/uploads. documents/kiti/MokymosijprieinamumasVilniausraj onogyventoj ams. pdf, [žiūrėta 2016 09 27]. Michaluk, D. (2006). Baltamsijos Liaudies Respublikos sienų koncepcijos formavimasis 1917֊ 1918 m. Lietuvos istorijos metraštis, 2005/1, p. 83-100. Miklaševič, I. (2007) Lenkų švietimas Lietuvoje - tautinės tapatybės išsaugojimo šaltinis po antrojo pasaulinio karo, Baltijos regiono istorija ir kultūra: Lietuva ir Lenkija. Acta Historica Universitatis Klaipedensis, XIV, p. 175-183. Miklaszewicz, I. (2013). Geneza mitu o polonizacji: Wilenszczyzny w okresie sowieckim. Rocznik Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy, 13, p. 14—23. Miknys, R. (1994). Mykolas Römeris ir jo požiūris į Vilniaus problemą. Lituanistica, 4(10), p. 26-33. Miknys, R. (1996). „Svajonės išsipildys, jeigu būsiu naudingas Lietuvai“. Architekto Antano Vivulskio tautinės identifikacijos istorinis aspektas. Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, 8. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, p. 300-311. Miknys, R. (1999). Lietuvos lenkų tauta: XX a. projekcijos ir realijos. In: Tyla, A. red., Praeities baruose: skiriama akademikui Vytautui Merkiui 70-ies metų jubiliejaus proga. Vilnius: Žara, p. 43-254. Miknys, R. (2004). Tautos, visuomenės ir valstybės sampratos ypatumai Vilniaus intelektinėje aplinkoje XX a. pradžioje. In: L. Laučkaitė, sud., XXamžiauspradžios Vilnius: modernejančios kultūros židinys. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, p. 189-204. Miknys, R. (2013). Lenkų ir lietuvių konfliktas XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje: senų koncepcijų atgimimas. In: A. Bumblauskas, G. Potašenko, sud., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidinys, p. 173-185. Milius, V, red., (1992). Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba. Vilnius: Mokslas. Miškinis, A. (2002). Lietuvos urbanistikos paveldas ir jos vertybės. T. II. Knyga I. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. Vilnius: Savastis. Murray, E. (2002). Politinio spektaklio konstravimas. Vilnius: Eugrimas. Nagel, J. (1994). Constructing Ethnicity: Creating and Recreating Ethnic Identity and Culture. Social problems. Special Issue on Immigration, Race, and Ethnicity in America, 41 (1), p. 152-176. Nanevič, В. (2004). Imitavusi valstybę: „Vidurio Lietuvos“ (1920-1922) vidaus politika. Darbai ir dienos, 40, p. 171-190. Nijakowski, L. M. (2007). Monument Wars and the Pursuit of Symbolic Dominion over a Territory. International Journal of Sociology, Voi. 36, No.4, p. 27—44. Nikžentaitis, A. (2004). Rytų Lietuva lietuvių atminties kultūroje ir politikoje. Kultūros barai, 10, p. 15-19. 183 Nikžentaitis, A. (2011). Simbolinis daugiakultūrio miesto užvaldymas. In: A. Nikžentaitis, sud., Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX—XXI amžiuje. Vilnius, Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 285-296. Norvilas A., Valskytė-Janušaitienė I. (2007). Tautybė ir kalba trijų tautinių grupių sankryžoje. Psichologija, Nr. 26, p. 7-21. Novickas, A. (2010). Atminties įprasminimas miesto aikštėje: nuo paminklo iki patirčių erdvės. Vilnius: Technika. Okuma-Nyström, M. K. (2009). Globalization, Identities, and Diversified School Education. In: J. Zajda, H. Daun, L.J, Saha, eds., Nation-Building, Identity and Citizenship Education: Cross-cultural Perspectives. Globalisation, Comparative Education and Policy Research 3, Springer, p. 25-42. Ore, T. E. (2011). The Social Construction ofDifference and Inequality. Race, Class, Genderand Sexuality. New York: McGraw-Hill. Fift Edition. Osborne, Brian S. (2001). Landscapes, Memory, Monuments, and Commemoration: Putting Identity in its Place. Canadian Ethnic Studies 33(3), p. 36-77. Patten, A. (2001). Political Theory and Language Policy, Political theory, 29(5), p. 691. Pecoud, A. (2010). What is ethnic in an ethnic economy? International Review of Sociology, 20(1), p. 59-76. Petrušauskaitė, P. (2014). (Ne)lygios galimybės švietime: ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo sistemos Vilniaus mieste analizė. Mokslo studija. Etniškumo studijos. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas, Eugrimas. Petrušauskaitė, V, Šliavaitė, K., Frėjutė-Rakauskienė, M. (2015). Lietuvoje gyvenančių tautinėms mažumomspriklausančių asmenųpadėties tyrimo ir rezultatų analizės ataskaita. Reprezentatyvios tautinių mažumų apklausos ataskaita. Lietuvos socialinių tyrimų centras. Tyrimas užsakytas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Prieiga internete: http://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/ documents/files/l_%20Tautim%C5%B3%20ma%C5%BEum%C5%B3%20apk!ausos%20 ATASKAITA.pdf [žiūrėta 2016 09 09]. Petrušauskaitė, V, Pilinkaitė Sotirovič, V. (2012). Rusai Lietuvoje: etninės grupės raida ir socialinės integracijos iššūkiai 2001-2011, Etniškumo studijos, 1-2, p. 14-50. Pileckas, M. (2003). Rytų Lietuvos gyventojų nacionalinės sudėties kaita atkūrus Lietuvos valstybingumą. Geografija, T. 39, Nr. 1, p. 40-45. Pilietiškumas ir pilietinė visuomenė. Lyginamoji pilietiškumo sampratos analizė. (2012). Vilnius: Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras. Prieiga internete: http:// www.3sektorius.lt/docs/Pilietiskumas_analize_final_2013-01-1716_00_54.pdf [žiūrėta 2016 10 13]. Pilinkaitė Sotirovič, V, Žibąs, K. (2011). Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir jų kaita. Etniškumo studijos, 1-2, p. 136-155. Pocius, M. (2010). Sovietų režimo nacionalinės politikos bruožai Lietuvoje 1944-1953 m., Genocidas ir rezistencija, 2(20), p. 55-78. Podagelytė, V. (2014). Ribų ženklinimas ir atskirtis paribio etninėje bendruomenėje: etninių veikėjų vaidmuo ir strategijos. Etniškumo studijos, 2, p. 69-88. 184 Potašenko, G. (2009). Nepažįstamas rusiškas Vilnius: sentikių tradicija. In: A. Bumblauskas, Š. Liekis, G. Potašenko, sud., Naujasis Vilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos pasakojimai ir daugiakultūrinis miesto paveldas: straipsnių rinktinė. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, p. 279-313. Potashenko, G. (2010). Russians of Lithuania (1990-2010): integration in civil society, Ethnicity. Russian Minorities in the Baltic States, 3, p. 99-111. Potašenko, G., Morozova, N. (2011). Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prato, G.B. (2009). Introduction - Beyond Multiculturalism: Anthropology at the Intersections Between the Local, the National and the Global. In: G.B. Prato, ed. BeyondMulticulturalism: Views from Anthropology, Ashgate, p. 1-20. Prazauskas, A. (2004). Vilniaus krašto problema: etnopolitiniai ir tarptautiniai aspektai. Darbai ir dienos, 40, p. 7-20. Pūkšto, A. (2008). Svajonės atkurti Abiejų Tautų Respubliką XX a. pradžioje, arba dar kartą apie dvilypę lenkų ir lietuvių tautinę savimonę. Acta historica universitatis Klaipedensis, 16, p. 123-133. Ramonienė, M., red., (2015). Emigrantai: kalba ir tapatybė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Reicher, S., Hopkins, N. (2001). Seifand Nation: Categorization, Contestation and Mobilization. London: SAGE. Reingardė, J., Vasiliauskaitė, N., Erentaitė, R. (2010). Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose. Vilnius, Kaunas: Tolerantiško jaunimo asociacija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Ries, N. (1997). Russian Talk: Culture and Conversation during Perestroika. Ithaca and London: Cornell University Press. Rothberg, M. (2009). Multidirectional Memory. Remebering the Holocaust in the Age of Decolonization. Stanford: Stanford University Press. Sanders, J. M. (2002). Ethnic boundaries and Identity in Plural Societies. Annual Review of Sociology, 28, p. 327-357. Saugėnienė, N. (2003). Lietuvos tautinių mažumų švietimas multikultūriškumo vertybiniame kontekste. Kaunas: Technologija. Saugėnienė, N., Jakavičius V. (2000). Lietuviškoji mokykla multikultūriškumo akivaizdoje, Socialiniai mokslai, 3(24), p. 55-64. Savukynas, V. (2003). Etnokonfesiniai santykiai Pietryčių Lietuvoje istorinės antropologijos aspektu. Kultūrologija, 10, p. 80-98. Schröder I. W., Petrušauskaitė, V. (2013). Pluralism of Traditions in a Catholic Majority Society: Catholic Hegemony vis-à-vis Nationalism and Ethnic Experience, Etniškumo studijos 2013/2: Etniškumas Pietryčių Lietuvoje: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių socialinių procesų, 2, p. 69-81. Senkevičius, M., Mikonis, S. (2002). Eišiškės.Vilnius: Žuvėdra. Simon, B., Klandermans, B. (2001). Politicized Collective Identity. A Social Psychological Analysis. Amerycanpsychologist, 56(4), p. 319-331. 185 Simon, В. (2011). Collective Identity and Political Engagement. In Azzi, A., Chryssochoou, X. Klandermans, В., Simon, B., eds., Identity andparticipation in Culturally Diverse Societies. A Multidisciplinary Perspective. Wiley-Blackwell, p. 137-157. Sirutavičius, V. (1996). Apie „blogą lietuvį“ Juozapą Albiną Herbačiauską. In: Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, 8, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, p. 271-290. Sirutavičius, V. (2009). Lietuvių ir lenkų santykiai 1988-1990 m. (lenkų autonomijos genezės klausimu). In: J. Volkonovski, R. Gaidis, sud., Lietuvių-lenkų santykiai amžiųtėkmėje. Istorinė atmintis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 290-320. Sirutavičius, V. (2013). Etniškumo politizacija Lietuvoje: !enką autonomistu judėjimas, Sąjūdis ir Lietuvos valdžios politika 1988 m. — 1990 m. pradžioje, Etniškumo studijos, 2, p. 120—148. Smith, Anthony D. (1997). The „Golden Age“ and National Renewal. G. Hosking, G. Schöpflin, eds., Myths and Nationhood. New York: Routledge, p. 36-60. Smith, Anthony D. 1999. Myths and Memories of the Nation. Oxford, Oxford University Press. Smith, Anthony D. (2009). Ethno-Symbolism and nationalism. A Cultural Approach. New York: Routledge. Snyder, T. (2008). Tautų rekonstrukcija. Lenkija, Ukraina, Lietuva Baltarusija 1569—1999. Vilnius: Mintis. Śleszyński, W. (2008). Polityka pańtwa Polskiego w stosunku do mniejszości litewskiej w latach 1920—1939. Wybrane aspekty. Acta historica universitatis Klaipedensis XVI, p. 49-56. Søvik, M. B. (2006). Language, Identity and Boundaries in a Ukrainian-Russian Borderland: Talking About History and Identity. In: M.Hurd, ed., Borderland Identities: Territory and Belonging in North, Central and East Europe. Centre for Baltic and East European Studies: Förlags ab Gondolin, p. 195-223. Stachel, P. (2008). Signs and the City. Meaning and Function of a „Heroe’s Squares“ in Central and Eastern Europe, S. Wahnich, B. Lašticova, A. Findor, eds., Politics of Collective Memory, Voi. 1, Wien: Lit Verlag. Staiger, J. (2005). Media Reception Studies. New York and London: New York University press. Stanaitis, A. (1999). Vilniaus kraštas ir jo sampratos kaita. Geografijos metraštis, 32, p. 285-289. Stankevič, B. (2012). Jogailaičių idėja ir jos implikacijos lenkų XX a. geopolitinėje mintyje. Socialinių mokslų studijos, 4(3), p. 867-868. Stravinskienė, V. (2005a). Lietuvos lenkų teritorinis pasiskirstymas ir skaičiaus kaita (1944 m. antrasis pusmetis - 1947 metai). Lituanistica, T. 64, Nr. 4, p. 13-27. Stravinskienė, V. (2005b). Lenkai Lietuvoje. 1944 m. antra pusė - 1946 metai: tarp pasirinkimo likti ar išvykti į Lenkiją. Lietuvos istorijos metraštis, 2004/2, Vilnius, 2005, p. 115-134. Stravinskienė, V. (2006). Lenkų demografiniai pokyčiai Lietuvoje 1947-1959 metais. Lituanistica, T. 66, Nr. 2, p. 20-33. Stravinskienė, V. (2007a). Lietuvių ir lenką santykiai Pietryčių Lietuvoje: 1944 m. antra pusė 1953 m. Lietuvos istorijos metraštis, 2006/2, p. 85-102. Stravinskienė, V. (2007b). Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944 m. pabaiga - 1947 m.). Lituanistica, T. 69, Nr. 1, p. 36-50. 186 Stravinskienė, V. (2010a). Gyventojų perkėlimo akcija iš Rytų ir Pietryčių Lietuvos 1951-1955 m. Lituanistica, T. 56, Nr. 1-4, p. 42-56. Stravinskienė, V. (2010b). Tarpetniniai lenkų ir lietuvių santykiai Rytų ir Pietryčių Lietuvoje 1953-1959 m. Istorija, Nr. 1, p. 42-51. Stravinskienė, V. (2011a). Tarp gimtinės ir tėvynės: Lietuvos SSR gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944-1947, 1955-1959 m.). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. Stravinskienė, V. (2011b). Lenkų švietimas Rytų ir Pietryčių Lietuvoje: 1944 m. antra pusė ֊ 1947 m. Istorija, Nr. 2, p. 14-23. Stravinskienė, V. (2011c). 1959 m. sovietinis gyventojų surašymas Lietuvoje: Rytų ir Pietryčių Lietuvos atvejis. Lietuvos istorijos metraštis, 2010/2, p. 113-130. Stravinskienė, V. (2012a). Lietuvos lenkų trėmimai: 1941-1952 m. Istorija, Nr. 3, p. 39-47. Stravinskienė V. (2012b). Rytų ir Pietryčių Lietuvos lenkų mokyklos: 1947-1959 m., Lietuvos istorijos meԾaštis, 2011/1, p. 81-95. Stryker, S., Owens, T. L, Wbite, R. W., eds., (2000). Self, Identity, and Social Movements. Social Movements, Protest, and Contention. Volume 13. Minneapolis, London: University of Minnesota Press. Sužiedėlis, S. (2012). Vilniaus klausimas ir lietuvių-lenkų konfliktas ketvirtojo dešimtmečio krizės ir Antrojo pasaulinio karo kontekste. In: Pūkšto, A., Milerytė, G., sud., Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje: straipsnių rinkinys. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, p. 155-198. Swain, A. (2005). Introduction: Knowledge, Identity and Power - Education Movements in the Global South. In: S. Ashok, ed., Education as Social Action: Knowledge, Identity and Power. Paigrave Macmillan: UNRISD, p. 1-19. Szostakowski, J. (2013). Powstanie i ewolucja prasy polskojęzycznej na Wileńszczyźnie po drugej wojnie światowej (do 1965 r.). Rocznik Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy, 12, p. 6-14. Šapoka, G., sud., (2009). Lenkinimo politika Vilnijoje: straipsniai ir dokumentai. Vilnius: Žaltvykslė. Ščiavinskas, M. (2009). Kas tarpukariu siejo tautinę lietuvių istoriografiją, lietuvių christianizaciją ir „lenkų apaštalus“? Kultūros barai, 4, p. 74-82. Šliavaitė, K. (2015a). Mokyklos valstybine arba mažumos mokomąja kalba pasirinkimo strategijos Pietryčių Lietuvoje: tarp etniškumo išlaikymo ir socialinio mobilumo galimybių?, Filosofija. Sociologija 26(2), p. 135-145. Šliavaitė, K. (2015b). Kalba, tapatumas ir tarpetniniai santykiai Pietryčių Lietuvoje: daugiakultūriškumo patirtys ir iššūkiai kasdieniuose kontekstuose, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 15(24), p. 27—51. Šulmane, I. (2010). The Russian Language Media in Latvia. In: N. Muižnieks, ed., Latvian-Russian Relations: Domestic and International Dimensions. University of Latvia Press, p. 64-73. Šutinienė, I. (2015). Komunikacinė atmintis Lietuvos didžiuosiuose miestuose. In: A. Nikžentaitis, sud., Atminties daugiasluoksniškumas. Miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 385-483. 187 Šutinienė, I. (2015a). Tautos istorijos pasakojimo raiška daugiakulturėje aplinkoje: Pietryčių Lietuvos lenkų etninės grupės atvejis. Sociologija. Mintis ir veiksmas, p. 2 (37), 85-105. Švarplys, A. (2014). Piliečiai ar svetimšaliai? Lietuvos lenkai nacionaliniame viešajame diskurse 2011 metais. Darbai ir dienos, 61, p. 37-50. Taljunaite, M., red., (1996). Changes ofIdentity in Modem Lithuania. Vilnius. Taljūnaitė, M. (2014). Tautinio ir pilietinio identiteto daryba ir raiška: Klaipėdos naujosios kartos rusakalbių atvejo studija, Etniškumo studijos, 2, p. 109-123. Tamošiūnas, T. (2000). Edukacinis kryptingumas įviariatautėje aplinkoje. Vilnius: UAB „Biznio mašinų komp“. Tamošiūnas, T. (2001). Mokyklų atskirtumas pagal mokomąją kalbą: kaitos būtinybė, Tautinių mažumų švietimas Lietuvoje: teoriniai ir praktiniai aspektai. Konferencijos medžiaga, 2000 m. gruodžio mėn. 19-20 d. Vilnius: Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, p. 21-28. Trakšelis, K. (2014). Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos, Filosofija. Sociologija, 25(2), p. 118-125. Vaicekauskienė, V. (pareng.) (2011). Tautinių mažumų švietimo politika: kur einama?, Švietimo problemos analizė. 9 (59), p. 1-12, Prieiga internete: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/ analizes.htm [žiūrėta 2014 12 12]. Van Deth, J. (1997). Introduction: social involvement and democratic politics, van Deth, J., ed. In: Private Groups and Public Life. Social participation, voluntary associations andpolitical involvement in representative democracies. Routledge, p. 1-25. Van Dijk, T. A. (1987). Communicating Racism: Ethnic Prejudice in Thought and Talk. Newbury Park, CA: SAGE. Van Dijk, T. A. (1993). Analyzing Racism through Discourse Analysis. Some methodological Reflections. In: Stanfield II J. H., Dennis R. M., eds., Race and Ethnicity in Research methods, p. 92-134. Van Dijk, T. A. (2000). Ideology. A multidisciplinary approach. London, Thousand Oaks, New Delhi: SAGE Publications. Van Dijk, T. A. (2012). The Role of the Press in the Reproduction of Racism. Messer. M., Schroeder, R., Wodak, R. eds., Migrations: Interdisciplinary Perspectives. Wien: SpringerVerlag, p. 15-29. Vertovec, S. (1999). Minority associations, networks and public policies: Re-assessing relationships. Juornal ofEthnic and Migration Studies, 25(1), p. 21-42. Vetik, R. (2011). Integration policines, In Vetik, R. Helemäe, J. eds., The Russian Second Generation in Tallin and Kohtla-Järve. The TIES Study in Estonia. Amsterdam University Press: IMISCOE Reports, p. 39-58. Vihalemm, T., Jakobson, V. (2011). Representations of the past in the Estonian Russian-language press: “own” or diaspora memory? Nationalities Papers, 39 (5), p. 705-731. Wangler, Alexandra. 2012. Rethinking History, Reframing Identity. Memory, Generations, and the Dynamics of National Identity in Poland. Bremen: Springer VS. Weeks Th. (2003) “Us” or “Them”? Belarusians and Official Russia, 1863-1914. Nationalities Papers, Voi. 31, No. 2, June 2003, p. 211-224. 188 Welzer, H. (2008). Communicative memory. In: A. Erll and A. Nünning, eds., in collaboration with S.B. Young, Cultural memory studies: An international and interdisciplinary Handbook Berlin/New York: Walter de Gruyter, p. 285-300. Willis, P. (2011 [1981]). Elements of Culture. In: R. Arum, I. R. Beattie, K. Ford, eds., The Structure ofSchooling: Readings in the Sociology ofEducaton. 2 edition. Los Angeles: SAGE, p. 228-242. Wilson, T. M., Hastings D., eds., (2000). Border Identités: nation and state at international frontiers. Cambridge University Press. Wimmer, A. (2008) The Making and Unmaking of Ethnic Boundaries: A Multilevel Process Theory, AJS, Voi. 113(4), p. 970-1022. Wolkonowski J. (2002). Rola gminy żydowskiej na Wileńszczyźnie w zachowaniu tożsamości w okresie międzywojennym. Rocznik stowarzyszenia naukowców polaków Litwy, l,p. 146-155. Zepa, B. (2010). Education for Social Integration. In: N. Muižnieks, ed., How Integrated is Latvian Society? An audit of Achievements, Failures and Challenges. University of Latvia Press, p. 189-222. Zinkevičius, Z. (1993). Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zizas, R. (1995). Armijos Krajovos veikla Lietuvoje 1942-1944 metais. In: K. Garšva, red., Armija Krajova Lietuvoje. Vilnius: „Vilnijos“ draugija. Zizas, R. (2013). Tarpnacionalinė situacija Vokietijos okupuotoje Lietuvoje 1941-1944 metais. In: Laurinavičius, C., red., Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, p. 57-130. Žalimienė, L., Lazutka R., Skučienė D., Aidukaitė J., Kazakevičiūtė J. Navicke J., IvaškaitėTamošiūnė V. (2011). Socialinis teisingumas švietime: teorinė samprata irpraktinis vertinimas. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. Žepkaitė, R. (1992). Lietuvos Rytų sienos klausimas (1920-1940 m.). In: V. Milius, red., Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba. Vilnius: Mokslas, p. 64-71. Žiliukaitė, R. (2006). Ką renkamės - laisvę telktis ar likti nuošalyje? In: R. Žiliukaitė, A. Ramonaitė, L. Nevinskaitė, I. Vinogradnaitė. Neatrasta galia. Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis. Pilietinės visuomenės institutas: Versus aureus, p. 20-42. Žiliukaitė, R., Ramonaitė, A., Nevinskaitė, L., Vinogradnaitė, I. (2006). Neatrasta galia. Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis. Pilietinės visuomenės institutas: Versus aureus. Адамковіч, A. (2010). Беларуси ўЛітве: учора і сёння. Кн. 1. Вільня: Таварыства беларускай культуры ў Літве. Бабищев, А. (2007) Литовско-культурно просветительное движение на белорусскомлитовском пограничье в 1920-1939 г. в оценках местной польской администрации. Lietuvos istorijos studijos, T. 19, p. 67-80. Барановский, В. (2001). Очерк истории Вильнюсской старообрядческой общины (к 170-летию Вильнюсского Свято-Покровского храма). Slavistica Vilnensis (Kalbotyra), 50(2), p. 141-155. Барановский В., Поташенко, Г. (2005). Староверие Балтии и Польши: краткий исторический и биографический словарь. Vilnius: Aidai. 189 Вдовин, А. И., 2004. Русские в XXвеке. Москва: Олма-Пресс. Зинченко И. IL, 1976. Национальный состав и языки населения СССР. In: Максимова Г. М. (ред.) Всесоюзная перепись населения 1970 года. Сборник статей. Москва. Корецкая, В. (1999). Не оставлю Вас сиротами. Паломник. Лауринавичюс, Ч. (2006). Вильнюс во власти Литвы 1939-1940 г. г.: внутренние и внешние аспекты. In: Международный кризис 1939—1941 г.г.: от советско-германских договоров 1939 года до нападения Германии на СССР. Москва: Права человека, с. 228-245. Мартин Т., 2010. Империя положительного действия. Нации и национализм в СССР, 19231939. Москва: РОССПЭН. Матулионис, А. В., Фреюте-Ракаускене, М., Шлявайте, К.. (2013). Между локальной и европейской идентичностью: анализ этнических групп (русские, поляки, белорусы) в Литвշ, Вестник Социальных Наук, 1 (16), р. 18—42. Новиков, Ю. ред., (2007) Фольклор старообрядцев Литвы: Тексты и исследования. T. 1: сказки. Пословицы. Загадки. Вильнюс: издательство Вильнюсского педагогического университета. Новиков, Ю. ред., (2009) Фольклор старообрядцев Литвы: Тексты и исследования.Т. 2: народная мифология. Поверья. Бытовая магия. Вильнюс: издательство Вильнюсского педагогического университета. Новиков, Ю. ред., (2010) Фольклор старообрядцев Литвы: Тексты и исследования. Т. 3: народные песни. Частушки, детский фольклор. Вильнюс: издательство Вильнюсского педагогического университета. Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897 г. (1904) Т. 4. Тетр. 3. Виленская губерния. Санкт-Петербург. Поташенко, Г. (2002). Русские староверы Польши и Литвы в 1920-1930-х гг. (по материалам старообрядческой печати). Балтийский архив: Русская культура в Прибалтике, VII. Вильнюс, с. 60-140. Тишков В. А., 2003. Реквием по этносу. Исследования по социально-культурной антропологии. Москва: Наука. Тишков В. А., 2008. «Национальная политика» довоенного советского периода (доклад на международной научной конференции «История сталинизма Итоги и проблемы изучения», 5 декабря 2008 г, Москва). Унучак А. (2011). Наша Нива и белорусское национальное движение начала XX века. Acta humanitarica universìtatis Saulėmis, T. 12, p. 172-180. Шлевис, Г. (2006). Православные храмы Литвы: страницы истории. Вильнюс: СвятоДухов монастырь. [SAVO]. 190 Archyviniai dokumentai 1944 07 25 NKGB pulkininko Ivanovo ataskaitinis pranešimas SSRS Vidaus reikalų liaudies komisarui Serovui (visiškai slaptai), LYA, f. K-41, ap. 1, b. 1650,1. 11. 1944 09 15 Lietuvos SSRNKGB liaudies komisaro Guzevičiaus ataskaitinis pranešimas Nr. 17629 apie Lietuvos SSR NKGB atliktą agentūrinę operatyvinę veiklą už 1944 m. rugpjūčio mėn. SSRS NKGB 2-osios valdybos viršininkui Fedotovui. LYA KGB. F. К-l, ap. 1, b. 9,1. 37-38. 1945 06 19 Švenčionių apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pranešimas, LCVA, f. R-754, ap. 4, b. 436. 1953 07 10 Eišiškių MVD rajono skyriaus viršininko Dombrovskio pranešimas Lietuvos SSR MVD 4 valdybos viršininkui Raslanui, LYA, f. K-ll, ap. 1, b. 614,1. 116-118. 1954 06 17 Krasnojarsko krašto MVD „D“ skyriaus tyrėjo Štěpánovo nutarimas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, LCVA VRM, f. V-5, ap. 1, b. 5774. 1955 01 07 Eišiškių rajono KGB įgaliotinio majoro Miniuko pranešimas LSSR KGB 4 valdybos viršininkui majorui Obukauskui, LYA, f. K-ll, ap. 1, b. 618,1. 5-6. 1956 01 16 Eišiškių rajono KGB įgaliotinio majoro Miniuko pranešimas LSSR KGB pirmininkui pulkininkui Liaudžiui, LYA, f. K-ll, ap. 1, b. 620,1. 23-24. 1958 12 19 KGB Eišiškių įgaliotinio majoro Morgunovo pranešimas LSSR KGB 4 valdybos viršininkui papulkininkiui Obukauskui, LYA, f. K-ll, ap. 1, b. 626,1. 34. 1991 09 19 Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija apie lenkų padėtį Lietuvoje, ĽVNA, f. 78, b. 10,1. 5-14. 1995 05 12 Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus A. Švelnio pažyma apie Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento veiklos kryptis ir pasiūlymus platesniam Vilniaus krašto integravimui į Lietuvos valstybinį gyvenimą. LVNA, f. 78, b. 41,1. 38-55. Švenčionių apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pranešimas Reevakuacijos reikalų skyriaus viršininkui prie Lietuvos TSR LKT (be datos), LCVA, f. R-754, ap. 4, b. 436,1. 18. 191
adam_txt	TURINYS PRATARMĖ. 7 (A. Marcinkevičius) 1. ETNIŠKUMAS IR IDENTITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ TEORIJOSE.9 (M. Frėjutė-Rakauskienė, K. Sliavaitė, I. Šutinienė) 1.1. Etniškumas ir identitetas: sampratos ir kritinės perspektyvos.9 1.2. Istorinė atmintis ir etninis identitetas.12 1.3. Mokykla ir švietimo sistema socialinių mokslų teorijose: nuo galios santykių reproduktorių link sociokultūrinės įvairovės pripažinimo. 14 1.4. Savanoriškos etninių grupių organizacijos ir jų poveikis identitetui.15 1.5. Etniškumo reprezentacija žiniasklaidoje. 16 2. METODOLOGINĖS TYRIMO PRIEIGOS. 18 (M. Frėjutė-Rakauskienė, A. Marcinkevičius, K. Sliavaitė, I. Šutinienė) 3. PIETRYČIŲ LIETUVOS REGIONO TYRIMŲ APŽVALGA. 22 (A. Marcinkevičius) 3.1. Pietryčių Lietuvos regiono samprata.22 3.2. Pietryčių Lietuvos regiono istorinių, lingvistinių sociologinių ir antropologinių tyrimų Lietuvoje apžvalga (nuo 1990 m.).26 4. ISTORINIŲ, DEMOGRAFINIŲ IR POLITINIŲ PROCESŲ PIETRYČIŲ LIETUVOJE XIX A. PAB.-XX A. APYBRAIŽA.34 (A. Marcinkevičius) 5. LENKŲ ETNINĖS GRUPĖS REPREZENTACIJA LIETUVOS SPAUDOJE LIETUVIŲ KALBA. 47 (M. Frėjutė-Rakauskienė) 5.1. Etninių grupių vaizdavimo žiniasklaidoje poveikis visuomenės nuostatoms.47 5.2. Simbolinės ir socialinės galios raiška per kalbą ir viešąjį diskursą. 47 5.3. Lietuvos spaudos tyrimo teorinės ir metodologinės prieigos. 48 5.4. Lenkų etninės grupės vaizdavimo spaudoje tematinis kontekstas. 50 5.5. Straipsnių apie lenkus šaltiniai.56 5.6. Grėsmių konstravimas spaudoje.57 6. SKIRTYS IR BENDRUMAI: ETNINIŲ RIBŲ SLINKTYS PIETRYČIŲ LIETUVOJE.61 (M. Frėjutė-Rakauskienė, K. Sliavaitė, I. Sutinienė) 6.1. Ribų braižymas ir etninis identitetas: keletas teorinių pastabų. 61 6.2. Kalba: skirtys ir bendrumai.62 6.2.1. 6.2.2. 6.2.3. 6.2.4. 6.2.5. Regiono gyventojų daugiakalbiškumas. 62 Lenkų kalba ir lenkiškumas. 65 Lietuvių kalba kaip mažumos kalba regione. 68 Rusų kalba: nuo dominuojančios prie jungiančios?. 69 Baltarusių kalba - negirdima kalba?. 70 6.3. Religijos elementas etniškumo raiškoje.71 6.4. Kilmė, „šaknys“ ir „kraujas“ etniškumo sampratose. 74 6.5. Kvestionuojamas etniškumas ir kintančios ribos. 76 7. ISTORINĖ ATMINTIS IR ETNINIŲ GRUPIŲ IDENTITETAS.78 (I. Šutinienė) 7.1. Tautos istorijos pasakojimų raiška šiuolaikinėse visuomenėse: teoriniai aspektai. 78 7.2. Istorijos pasakojimai ir etninių grupių identitetas. 81 7.2.1. 7.2.2. 7.2.3. 7.2.4. Atminties politika Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose.81 Istorijos pasakojimo reikšmės lenkiškojo identiteto konstravime.84 Istorijos pasakojimai ir lietuvių etninis identitetas.90 Rusų ir baltarusių etninis identitetas ir istorinė atmintis.94 7.3. Institucijų vykdomos atminties politikos ir lokalios atminties santykis: lenkų etninės grupės atvejis.97 7.3.1. Lenkiškojo istorijos pasakojimo erdvinių reprezentacijų reikšmės. 97 7.3.2. Lenkiškasis tautinis pasakojimas ir „kitų“ atmintis: Eišiškių žydų atminties atvejis.101 7.3.3. Kultūrinės ir lokalios atminties santykis lenkiškojo pasakojimo interpretacijose. 104 8. ETNIŠKUMO, KALBOS IR SOCIALINIO MOBILUMO SĄVEIKA MOKYKLŲ SKIRTINGOMIS MOKYMO KALBOMIS BENDRUOMENIŲ NARIŲ POŽIŪRIU. 107 (K. Sliavaitė) 8.1. Teoriniai aspektai: mokykla, kalba, lygios galimybės.107 8.2. Valstybės švietimo politika bei demografiniai procesai Pietryčių Lietuvoje sovietmečiu ir posovietmečiu.110 8.3. Mes vs jie skirtys mokyklų konkurencijos kontekste.113 8.4. Mokyklos lenkų, lietuvių ar rusų mokomąja kalba pasirinkimo individualios priežastys. 119 9. ETNINIŲ GRUPIŲ SAVANORIŠKOS ORGANIZACIJOS PIETRYČIŲ LIETUVOJE: KULTŪRINĖS, EKONOMINĖS IR POLITINĖS DIMENSIJOS. 125 (M. Frėjutė-Rakauskienė) 9.1. Pagrindinių vartojamų sąvokų ir taikytų teorinių prieigų aptarimas. 125 9.2. Etninių grupių savanoriškų organizacijų pobūdis ir tyrimo atrankos kriterijai. 129 9.3. Etninių grupių mobilizacija: dalyvavimas savanoriškose organizacijose ir jų renginiuose.132 9.4. Istorijos ir kalbos vaidmuo savanoriškų organizacijų veikloje. 137 9.5. Tarptautiniai, nacionaliniai ir regioniniai ryšiai, finansavimo šakiniai ir informacijos apie renginius sklaida. 142 9.6. Savanoriškų organizacijų ryšiai ir sąsajos su politinėmis partijomis.148 IŠVADOS: ETNIŠKUMO RAIŠKA IR IDENTITETU FORMAVIMO VEIKSNIAI PIETRYČIŲ LIETUVOJE.154 (M. Frėjutė-Rakauskienė, A. Marcinkevičius, K. Sliavaitė, I. Sutinienė) SANTRAUKA ANGLŲ KALBA. 165 LITERATŪROS SĄRAŠAS. 173 PRIEDAI.192 LITERATŪROS SĄRAŠAS Aleksandravičius, E., Kulakauskas, A. (1996). Carą valdžioje: XIX amžiaus Lietuva. Vilnius: Baltos lankos. Alund, A. (1999). Ethnicity, multiculturalism and the problem of culture. European Societies, 11, p. 105-116. Anderson, B. (1999). Įsivaizduojamos bendruomenės. Apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir plitimą. Vilnius: Baltos lankos. Aram, R., Beattie, I. R., Ford, K. eds., (2011). The Structure of Schooling: Readings in the Sociology ofEducation. 2 edition. Los Angeles: SAGE. Assmann, A. (2006). Der lange Schatten der Vergangenheit: Erinnerungskultur und Geschichtspolitik. C. H. Beck, München. Assmann, J. (2008). Communicative and Cultural memory. In A. Eril and A. Nünning, eds., in collaboration with S.B. Young, Cultural memory studies: An international and interdisciplinary Handbook Berlin/New York: Walter de Gruyter, p. 109-118. Assmann, A. (2013a). Między historią a pamięcią. Warszawa; Wydawnictwo Universytetu Warszawskiego. Assmann, A. (2013b). Miesto atmintis. In: A. Nikžentaitis, sud., Atminties daugiasluoksniškumas. Miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla: p. 19-34. Balžekienė, A., Lapienienė, A., Merkys, G. ir Telešienė, A. (2008). Daugiakultūrio ir daugiakalbio ugdymo prielaidos bei problemos etniškai mišriame regione, Etniškumo studijos, 1—2, p. 146-171. Bandura, A. (2001). Social Cognitive Theory of mass Communication. Mediapsychology, 3,p.265-266. Banks, J. A. (2004). Introduction: Democratic Citizenship Education In Multicultural Societies, In: J. A. Banks, ed., Diversity and Citizenship Education: Global Perspectives, San Francisko: Jossey-Bass, p. 3-15. Banks, J. A. (2008). Diversity, Group Identity, and Citizenship Education in a Global Age, Education Researcher, 37 (3), p. 129-139. Barth, F. (1969). Introduction, In: F. Barth, ed., Ethnic Groups and Boundaries: the Social Organization of Culture Difference. Bergen-Oslo: Universitets Forlaget. London: George Allen Unwin, p. 9-38. Barwiński, M., Leśniewska, К. (2014). The Contemporary situation of the Polish Minority in Lithuania and the Lithuanian minority in Poland from the institutional perspective. Geographia Polonica, 87(1), p. 27-45. Bauža, C. red., (2000). Lietuvos suvereniteto atkūrimas 1988-1991 metais. Vilnius: Diemedis. Beresnevičiūtė, V. (2005a). Etninės grupės ir socialiniai kalbos aspektai, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 5(14), p. 113-126. Beresnevičiūtė, V. (2005b). Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Etniškumo studijos. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių santykių institutas, Eugrimas. 173 Beresnevičiūtė, V. (2006). Piliečių organizacijos: kiekybės ir kokybės santykis. In: Žiliukaitė, R., Ramonaitė, A., Nevinskaitė, L., Vinogradnaitė, I. Neatrasta galia. Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis. Pilietinės visuomenės institutas: Versus aureus, p. 43-68. Beresnevičiūtė, V. (2010). Prievartos retorika prieš visuomenės nebyliuosius. Etniškumo studijos, 1-2, p. 86-103. Beresnevičiūtė, V. (2011). Main Foundings of the ENEJ-VIS Survey. In Heinrich, H.G., Chvorostov, A.(Eds.) Contextual and Empirical Reports on Ethnic Minorities in Central and Eastern Europe. The Polish Minority in Lithuania. EC. European Research Area, p. 23-38. Beresnevičiūtė, V. (2011a). Main Foundings of the ENRI-VIS Survey. In Chvorostov, A., Heinrich, H. G. (Eds.) Contextual and Empirical Reports on Ethnic Minorities in Central and Eastern Europe. The Russian Minority in Lithuania, EC. European Research Area, p. 27^14. Besova A. A., Cooley S, C. (2009). Foreign News and Public Opinion: Attribute Agenda-Setting Theory Revisited. EcquidNovi: African Journalism Studies, 30(2), p. 219—242. Bhabha, H. K. (1994). The Location of Culture. London-New York: Routledge. Biveinis, R, Kasperavičius, A. (2007). Tautiniai santykiai Lietuvoje 1988-1992 m. Lietuvos istorijos studijos, 20, p. 64-82. Blaszczak T. (2007). Baltarusių emigrantų veikla Kaune 1919-1926 metais. Kauno istorijos metraštis, T. 8, p. 173-185. Blossfeld, H. ir Shavit, Y. (2011). Changes in Educational Opportunities in Thirteen Countries, In: R. Arum, I. R. Beattie, K. Ford, eds., The Structure ofSchooling: Readings in the Sociology of Educaton. 2 e.dition. Los Angeles: SAGE, p. 214-227. Brubaker, R., Cooper, F. (2000). Beyond “identity”. Theory and Society 29, p. 1-47. Bliūdžiuvienė, N. (ats. red.) (2014). Lietuvos spaudos statistika, Vilnius: Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bibliografijos ir knygotyros centras, http://www.lnb.lt/doc/bkc/ statistika2014.pdf [žiūrėta 2016 10 12]. Bourdieu, P. (1991). Language and Symbolic Power. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press. Branco, M. C. (2007). Family, religion and economic performance: A critigue of cultural determinism. Review ofSocial Economy, 65 (4), p. 407^124. Brazauskienė, J. (2013). Lietuvos rasų kalbinės nuostatos. In: M. Ramonienė, red., Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 175-184. Brubaker, R. (1995). National Minorities, Nationalizing States, and External National Homelands in the New Europe, Daedalus 124 (2), p. 107-132. Brubaker, R. (1999). The Manichean Myth: Rethinking the Distinction Between “Civic” and “Ethnic” Nationalism. In: Kriesi, H., Armingeon, K, Slegrist, H. and Wimmer, A. (eds.) Nation and National Identity: The European Experience in Perspective. Chur, Zürich: Verlag Rüegger. p. 55-72. Brubaker R., Cooper F. (2000). Beyond “identity”. Theory and society, 29, p. 1-47. Brubaker, R. (2002). Ethnicity without Groups. In: From the selected works ofRogers Brubaker. Los Angeles: University of California, p. 163-189. 174 Brubaker, R. (2004). Ethnicity without groups. United States ofAmerica: Harvard University press. Brubaker, R., Loveman, M., Stamatov, R (2004). Ethnicity as cognition. Theory and Society, 33, p. 31-64. Bubnys, A. (1995). Armijos Krajovos įtakos ir ideologija Lietuvoje. In: K. Garšva, red., Armija Krajova Lietuvoje. Vilnius: „Vilnijos“ draugija. Bubnys, A. (2007). Lenkų pogrindžio požiūris į Lietuvos valstybingumą 1939-1944 metais. In: A. Anusauskas, red., Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 103-116. Bubnys, A., sud., (2011). Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Buchaveckas, S. (1991). Šalčininkų žemė. Šalčio. 1991 10 28. Buchaveckas, S. (1992). Šalčios žemė. Vilnius: Mintis. Buchowski K. (2012). Litvomanai ir polonizuotojai: mitai, abipusės nuostatos ir stereotipai lenkų ir lietuvių santykiuose pirmoje XX amžiaus pusėje. Vilnius: Baltos lankos. Būgienė, L., Krasnovas, A., Jonutytė, J. (2013). Lietuvos pasienio miestelių atmintis ir tapatybė: Valkininkai, Vilkyškiai, Žeimelis. Vilnius: Vilniaus universitetas. Bumblauskas, A. (2012). Dar kartą apie Lietuvos ir Lenkijos užmarštis. Lietuvos istorijos studijos, 30, p. 41-67. Butkus, Z. (2000). Attitudes of the Soviet Union and Germany towards the question of Vilnius between the world wars. Lithuanian historical studies, 5, p. 131-160. Chaney R, Fevre R. (2001). Inclusive Governance and “Minority” Groups: The Role of the Third Sector in Wales. International Journal of Voluntary and Nonprofit Organizations, 12(2), p. 131-156. Cheskin, A. (2012). Synthesis and Conflict: Russian-Speakers' Discursive Response to Latvia‘s Nationalising State. Europe-Asia Studies, 64(2), p. 325-347. Chung, A. Y. (2005). Politics Without the Politics: The evolving political cultures of ethnic non profits inKoreatown, Los Angeles. Journal ofethnic and Migration Studies, 31(5), p. 911-929. Collins, J. (2009). Social Reproduction in Classrooms and Schools. Annu. Rev. Anthropol. 38, p. 33-48. Cordeo-Guzman, H, R. (2005). Community-Based Organizations and Migration in New Yourk City. Journal ofEthnic and Migration Studies, 31(5), p. 889-909. Čepaitienė, R. (2013). Nacionalinis pasakojimas versus lokalios istorijos: kultūrinės atminties raiška Lietuvos provincijoje. A. Nikžentaitis, sud., Atminties daugiasluoksniškumas. Miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 229-266. Čiubrinskas, V. (2008a). Tautinis identitetas yrančių ryšių pasaulyje: lietuviškumo trajektorijos, In: V. Čiubrinskas ir J. Kuznecovienė, sud., Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 7-10. Čiubrinskas, V. (2008b). Tautinio identiteto antropologinio tyrinėjimo klausimai, In: V. Čiubrinskas ir J. Kuznecovienė, sud., Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 13-26. 175 Čiubrinskas, V. ir Kuznecovienė, J., sud., (2008). Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Čiubrinskas, V., sud., (2011). Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Čiubrinskas, V, Darius D., Kuznecovienė, J., Labanauskas, L., Taljūnaitė, M. (2014). Transnacionalizmas ir nacionalinio identiteto fragmentacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Versus aureus. Čiužas, A., sud., (2002). RytųLietuva: visuomenės ir socialinių grupių raiška bei sąveika. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų institutas, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Daukšas, D. (2008). Pase įrašytoji tapatybė: Lietuvos lenkų etninio/nacionalinio tapatumo trajektorijos, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 8(17), p. 57-72. Daukšas, D. (2011). Dominuojantis nacijos, teritorijos ir valstybės diskursas lietuviškoje 19881991 m. periodikoje. Liaudies kultūra, Nr. 5, p. 7-17. Daukšas, D. (2012). Lietuvos lenkai: etninio ir pilietinio identiteto konstravimas ribinėse zonose, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 12(21), p. 167-192. Daukšas, D. (2014). Paribio identitetai: Punsko ir Šalčininkų atvejai, Etniškumo studijos, 2, p. 89-106. De Chillia, R., Reisigl, M., Wodak, R. (1999). The Discursive Construction of National Identities. Discourse Society, Vol. 10 (2), p. 149—173. Dumbliauskienė, M., Staugaitytė, S. (2013). Rytų Lietuvos daugiakalbių savivaldybių bendrojo ugdymo sistemos kompleksinis vertinimas, Geografijos metraštis, 46, p. 15-31. Durkheim, E. (1999). Elementarios religinio gyvenimo formos. Vilnius: Vaga. Eliach, Y. (1999). There Once Was a World: a Nine-Hundred-Year Chronicle of the Shtetl of Eishyshok, Boston, etc: Little, Brown. Erentaitė, R., Pilinkaitė Sotirovič, V. (2012). Lyties aspektas migracijos procesuose: trečiųjų šalių piliečių situacijos Lietuvoje analizė, Etniškumo studijos, 1-2, p. 178-203. Eriksen, T, H. (2010 (1994)). Ethnicity and Nationalism: Anthropological Perspectives. London: Pluto Press. Erll, A. (2011). Locating Family in Memory Studies. Journal of Comparative Family Studies 42 (3), p. 303-318. Fairclough, N. (1989). Language and Power. New York: Longman Inc. Fairclough, N. (2003). Analysing Discourse: Textual Analysis for Social Research. London: Routledge. Fermenta, M. (2004). The Concept and Measurement of Ethnic Community. Journal ofEthnic and Migration Studies, 30(3), p. 429—447. Fermenta, M., Tillie, J. (1999). Political participation and political trust in Amsterdam: Civic communities and ethnic networks. Journal ofEthnic and Migration Studies, 25(4), p. 703-726. Fermenta, M., Tillie, J. (2001). Civic community, Political Participation and Political trust of Ethnic Groups. Connections, 24(1), p. 26-41. 176 Fox, J. E., Müler-Idriss, C., (2008). Everyday nationhood. Ethnicities, Vol. 8 (4), p. 536-563. Frėjutė-Rakauskienė, M. (2009). Etninis nepakantumas Lietuvos spaudoje. Etniškumo studijos. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas, Eugrimas. Frėjutė-Rakauskienė, M. (2011). Rusai Lietuvoje ir Latvijoje: europinio, regioninio ir lokalaus identitetu sąveika, Etniškumo studijos, 1-2, p. 80-110. Frėjutė-Rakauskienė M., Sliavaitė K. (2012). Rusai, lenkai, baltarusiai Lietuvoje: lokalaus, regioninio ir europinio identitetu sąsajos, Etniškumo studijos, 1-2, p. 126-144. Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A., Sliavaitė, K., Šutinienė, I. (2013). Etniškumo ir identiteto tyrimų kryptys socialiniuose moksluose ir jų taikymas tiriant pietryčių Lietuvos etninius procesus. Etniškumo studijos, 2, p. 13—48. Frėjutė-Rakauskienė, M. (2013a). Rusų kolektyvinės atminties ir tapatumo konstravimas Lietuvos spaudoje rusų kalba, In: G. Potašenko, P. Lavrinec, A. Marcinkevičius, sud., Lietuvos rusai XXXXIa. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 317-350. Frėjutė-Rakauskienė, M. (2013b). Rusų etninės grupės reprezentacija Lietuvos spaudoje. Negyjančios Antrojo pasaulinio karo žaizdos. In: G. Potašenko, P. Lavrinec, A. Marcinkevičius, sud., Lietuvos rusai XX—XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 351-386. Frėjutė-Rakauskienė, M. (2015a). Lenkų etninės grupės pilietinio dalyvavimo aspektai Pietryčių Lietuvoje. Filosofija. Sociologija, 26(2), p. 146-154. Frėjutė- Rakauskienė, M. (2015b). The Role of Voluntary Organisations in Constructing the Common Identity and Mobilising of Polish Community in Southeastern Lithuania. Polish Political Science Review, 3(1), p. 17-34. Gaidis, R. (2009). Kilmingojo žmogaus pasirinkimo dilema: tarp politinės ir modernios tautos. In: Volkonovski, J., Gaidis, R., red., Lietuvių—lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 152-161. Garšva, K. (1990). Pietryčių Lietuvos autonomijos klausimai. Vilnius. Garšva, K., Grumadienė, L., sud., (1993). Lietuvos rytai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. Gaučas, P. (2004). Etnolingvistinė RytųLietuvos gyventojų raida: XVII a. antroji pusė -1939 m.: istorinė-geografinė analizė. Vilnius: Inforastras. Geben, K. (2010). Vilniaus lenkų kalbinė savimonė, daugiakalbystė ir tapatybė. In: M. Ramonienė, red., Miestai ir kalbos (kolektyvinė monografija). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p.153-173. Geben, K. (2011). Wybór tożsamości na styku języków i kultur. In: T. Dalecka, M. Dawlewicz, red., W kręgu idei Miłoszowskich. Vilnius: Vilniaus universitetas, p. 237-253. Geben, К. (2012). Kim się czująPolacy z Wilna, Solecznik i Trok. In: A. Burzyńska-Kamieniecka, M. Misiak, J. Kamieniecki, red., Kresowe dziedzictwo: studia nadjęzykiem, historią i kulturą. Geben, К. (2013). Lietuvos lenkai ir lenkų kalba Lietuvoje. In: M. Ramonienė, red., Miestai ir kalbos: sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. T. 2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p.153-173. Geben, K., Ramonienė, M. (2011). Особенности языкового поведения литовских поляков. Диаспоры, 1, р. 86-120. 177 Geertz, C. (2005 (1973)). Kulturu interpretavimas. Baltos lankos. Gibson, M.A. (1984). Approaches to Multicultural Eduation in the United States: Some Concepts and Assumptions, Anthropology Education Quarterly, 15(1), p. 94-120. Gillis, J. R. (1994). Introduction: Memory and Identity. In: J. R. Gillis, ed., Commemorations: The History of a Relationship. Princeton: Princeton University Press, p. 3-26. Gimžauskas, E. (2003). Baltarusių veiksnys formuojantis Lietuvos valstybei 1915-1923 m. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla. Gimžauskas, E. (2004). Diplomatijos pinklės ir sustabarėjusi mąstysena. Politiką peripetijos dė! „Vidurio Lietuvos“. Darbai ir dienos, 40, p. 237-252. Gimžauskas, E. sud., (2012). Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis -1920 m. spalis). Lietuvos užsienio politikos dokumentai. 1918-1940 metai. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. Giordano, C. (2008). Disputed Historical Memories in East Europe and Southeast Asia: Representations, Symbols and Social Practices. Lietuvos etnologija, 8 (17), p. 11-27. Grigas, R., sud., (1996). Paribio Lietuva: sociologinė paribio gyventojų integravimosi į Lietuvos valstybę apybraiža. Vilnius. Grumadienė, L., sud., Lietuvos rytai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p. 281-298. Hale Henry, E. (2008). The foundations of Ethnic Politics. Separatism of States and Nations in Eurasia and the World. (George Washington University). Cambridge University press, art, C. (2010). Critical Discourse Analysis and Cognitive Science. New perspectives on Immigration Discourse. Paigrave Macmillan. Hart, C. (2010). Critical Discourse Analysis and Cognitive Science. New perspectives on Immigration Discourse. Paigrave Macmillan. Hazans, M. (2010). Ethnic Minorities in the Latvian Labom Market, 1997-2009: Outcomes, Integratioj Drivers and Barriers. In: N. Muižnieks, ed., How Integrated is Latvian Society? An Audit ofAchievements, Failures and Challenges. University of Latvia Press, p. 125-158. Heelsum, A. (2002). The Relationship Between Political Participation and civic Community of Migrants in the Netherlands. Journal of International Migration and Integration, 3(2), p. 179-200. Hetsroni, A. (2008). Overrepresented Topics, Underrepresented Topics, and the Cultivation Effect. Communication Research Reports, 25 (3), p. 200-210. Hodgkin, K., Radstone, S. 2006. Introduction: Contested pasts, K. Hodgkin, S. Radstone, eds., Memory, History, Nation. New Brunswick, London: Transaction Publishers. Hogan-Brun, G., Ramonienė, M. (2005). Perspectives on Language Attitudes and Use in Lithuania’s Multilingual Setting, Journal ofMultilingual and Multicultural Development, 26: 5, p. 425-441. Hogan-Brun, G., Ozolins U., Ramonienė M., Rannut M. (2008). Language Politics and Practices in the Baltic States, Current Issues in Language Planning, 8: 4, p. 469-631. Holley, L. C. (2003). Emerging Ethnic Agencies: Building Capacity to Build Community. Journal of Community Practice, 11 (4), p. 39-57. 178 Ilkevičiutė, J. (2015). Tautinių mažumų vaizdavimas interneto dienraščiuose svarstant tautinių mažumų įstatymą. Žurnalistikos tyrimai. Mokslo darbųžurnalas (Komunikacija ir informacija), 9, p. 48-72. Ioffe G. (2003). Understanding Belams: Belarusian identity. Europa-Asia Studies. Vol. 55, No. 8, December, p. 1241-1272. Young, I. M. (2000). Inclusion and Democracy. Oxford, New Yourk: Oxford University Press. Yuval-Davis, N. (2006). Belonging and the politics of belonging. Patterns ofprejudice, 40 (3), p. 197-214. Yuval-Davis, N. (2011). The Politics ofBelonging: Intersectional Contestation. SAGE. Jordanova, L. 2000. History in Practice. London: Arnold Publishers. Juodagalvis, J. (2001). Švenčionys: dvaras-miestelis-miestas. Vilnius: Diemedis. Kairiūkštytė, N. (1992). Lenkų repatriacija iš Lietuvos 1944-1947 m. In: V. Milius, red., Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba. Vilnius: Mokslas, p. 124-141. Kairiūkštytė, N. (1993). Vilniaus krašto gyventojų sudėties pokyčiai 1939-1946 m. In: K. Garšva, L. Grumadienė, sud. Lietuvos rytai. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p. 281-298. Kairiūkštytė, N. (1997). 1956-1959 m. repatriacija iš Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos į Lenkijos Liaudies Respubliką. Lietuvos istorijos metraštis, 1996, p. 274-291. Kalnius, P. (1998). Etniniai procesai Pietryčių Lietuvoje XXa. antroje pusėje. Vilnius: Žara. Kansteiner, W. (2002). Finding Meaning in Memory: A Methodological Critique of Collective Memory Studies, History and Theory, 41, May: p. 179-197. Kasatkina, N., Leončikas, T. (2003). Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga. Vilnius: Eugrimas. Karlis, G. (2015). Sport and community building: The case of an ethnic community organization. Society and Leisure, 38 (2), p. 239-248. Kasperavičienė, V, Krukauskienė, E., Matulionis, A. (1995). Vilniečio portretas: sociologiniai metmenys. Vilnius. Kasperavičius, A. (2009). Lietuvių visuomenės požiūris į Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimą prie nepriklausomos Lietuvos (1939 m. ruduo -1940 m. vasara). In: J. Volkonovski, R. Gaidis, red., Lietuvių-lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 216-237. Kavolis, V. (1991). Nationalism, Modernisation and the Polylogue of Civilizations. Comparative Civilizations Revue, 25, p. 124-143. Kazėnas, G., Jakubauskas, A., Gaižauskaitė, L, Kacevičius, R., Visockaitė, A. (2014). Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas. Mokslo studija. Vilnius, Mykolo Romerio universitetas. Prieiga internete: http://www3.mmni.eu/~gkazenas/paskaitos/PolID/PolID.pdf, [žiūrėta 2016 10 10]. Kymlica, W., Norman, W. (2010). Citizenship in Culturally Diverse Societies: Issues, Contexts, Concepts, In: W. Kymlica, W. Norman, eds., Citizenship in Diverse Societies. Oxford University Press, p. 1—44. Kniūkšta, P. (1990). Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba. Vilnius: Mokslas. 179 Korzeniewska, К. (2013). „Vietinis“ (tutejszy) lenkas, katalikas: Pietryčių Lietuvos gyventojų religinė-etninė tapatybė (tyrimas Dieveniškėse, Kernavėje, Turgeliuose). Etniškumo studijos, 2, p. 149-179. Kraniauskienė, S. (2012). Tautinės bendruomenės posovietinėje Klaipėdoje: naujų tapatybių paieškos ir jų reprezentacijos žiniasklaidoje. In: L. Kraniauskas, A. Gedutis, A. Acus, S. Kraniauskienė, J. Viluckienė, E. Spiriajevas, Klaipėdos diskursai 1990-2010 m.: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija. Klaipėdos universiteto leidykla, p. 111-175. Kuznecovienė, J. (2006). Šiuolaikinės lietuvių tautinės tapatybės kontūrai, Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2, p. 84—106. Kwiatkowski, J., Wołkonowski, J. (2002). Stan wykształcenia mniejszości polskiej na Litwie w latach 1970-2002. Rocznik stowarzyszenia naukowców polaków Litwy, 1, p. 21-30. Labanauskas, L. (2014). Miesto socialinis ekonominis kontekstas ir tautinio tapatumo raiška: Visagino miesto atvejis, Etniškumo studijos, 2, p. 125-143. Landsberg, A. (2004). Prosthetic Memory. The Transformation ofAmerican Remembrance ir the Age ofMass Culture. Columbia: Columbia University Press. Lareau, A. (2011 [2002]). Invisible Inequality: Social Class and Childrearing in Black Families and White Families, In: R. Arum, I. R. Beattie, K. Ford, eds., The Structure of Schooling: Readings in the Sociology ofEducaton. 2 edition. Los Angeles: SAGE, p. 243-263. Laukaitytė, R. (2002). Stačiatikių vienuolynai Lietuvoje 1944-1990 m. Istorija, 51, p. 54-63. Laurinavičius, C. (2011). Litewska polityka narodowościowa na Wileńszczyźnie w latach 19391940. In: Dmitrów, E., Tauber, J., red., Stosunki etniczne podczas wojny i okupacji. Białystok i Wilno 1939-1941-1944-1945. Białystok. Laurinavičius, Č. (2013). Moderniųjų lietuvių raida nuo kalbinės link teritorinės bendruomenės. In: Laurinavičius, C., red., Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio irposovietmečio Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, p. 13-56. Lawler, S. (2008). Identity: sociological perspectives. Cambridge: Polity Press’. Leončikas, T. (2007). Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: švietimo sektoriaus pasirinkimas, Etniškumos studijos. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas. Vikius: Eugrimas. 2007/1. Leśniewska, K. (2013). The Socio-political situation of Poles in Vikius after the accession of Lithuania to the EU. Region and Regionalism, 11 (2), p. 41-55. Li Peter, S. (2004). Social Capital and Economic Outcomes for Immigrants and Ethnic Mkorities. Journal ofInternational Migration and Integration 5 (2), p. 171-190. Lichačiova, A. (2010). Vilniaus ir Klaipėdos rusų ir rusakalbių tapatybės savivokos ypatumai, k: M. Ramonienė, red., Miestai ir kalbos (kolektyvinė monografija). Vikius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 125-151. Liekis, A. (1997). Lietuvos sienų raida: istorinė apžvalga nuo seniausiųjų laikų iki šių dienų. I tomas. Vilnius. Liekis, Š. (2012). Primordialistinis ilgesys ir 1939-1940 m. Vilniaus mitų griūties šokas, k: A. Pūkšto, G. Milerytė, sud., Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje: straipsnių rinkinys. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. 180 Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas. Visuomenės nuostatų apklausos, http://www.ces.lt/veikla-2/ziniasklaidos-stebesena/visuomenes-nuomones-apklausos/ [žiūrėta 2016 10 02]. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas (2014). Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu atliktos visuomenės nuostatų apklausos 2014 m. rezultatai, http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-LT_2014.pdf, [žiūrėta 2016 10 02]. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas (2015). Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto atliktos visuomenės nuostatų apklausos 2015 m. rezultatai, http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-2015 .pdf, [žiūrėta 2016 10 02]. Lietuvos statistikos departamentas (2011). Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, Gyventojai pagal tautybę savivaldybėse, http://statistics.bookdesign.lt/ table_046.htm?lang=lt, [žiūrėta 2016 10 02]. Lietuvos statistikos departamentas (2011a). Lietuvos gyventojai 2011 m. 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos departamentas Oficialiosios statistikos portalas (2011b). Miestų gyventojai pagal tautybę 2011, Vilnius: Oficialiosios statistikos portalas, http://osp.stat.gov.lt/2011-m.surasymas [žiūrėta 2015 09 03]. Lietuvos statistikos departamentas (2013). Gyventojai pagal religinę bendruomenę, kuriai save priskyrė, savivaldybėse. 2011 gyventojų ir būstų surašymas. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles [žiūrėta 2016 10 02]. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius. 1989. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas. 1989 lapkričio 23 d., Nr. XI-3412, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.lA5ElEE24CAE, [žiūrėta 2016 09 03]. Lindemann K., Saar E. (2011). Ethnic inequalities in education. In: R.Vetik, J.Helemäe, eds., The Russian Second Generation in Tallinn and Kohtla-Järve. The TIES Study in Estonia, p. 59-93. LR Seimas (2009). Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2009 m. kovo 26 d. Nr. XI-206. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2B506D8AF441, [žiūrėta 2016 08 08] LR Seimas (1991). Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas. 1991 sausio 29 d., Nr. 4-117. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActPrint?actualEditionId=TAIS_22150 d ocumentId=TAR.lA5ElEE24CAE, [žiūrėta 2016 08 08]. LR Seimas (1992). Lietuvos Respublikos Konstitucija. 1992 lapkričio 10, Nr. 220. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm, [žiūrėta 2016 08 08]. LR Seimas (1995). Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. 1995 m. sausio 31 d., Nr. 1-779. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portaEMegalAct/TAR.0B0253BB424C/ TAIS_170492, [žiūrėta 2016 09 03]. LR Seimas (2011). Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo pakeitimo įstatymas. 2011 m. kovo 17 d., Nr. XI-1281. Prieiga internete: https://www.e-tar.lEportal/lElegalAct/TAR. E2EBE95E7723, [žiūrėta 2016 09 03]. 181 LR Vyriausybė (2010). Nutarimas dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo 2010-2014 metų programos patvirtinimo, 2010 m. rugsėjo 29 d., Nr. 1425. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9074FBF6C5C2, [žiūrėta 2016 09 03]. LR Vyriausybė (2015a). Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto Nr. XIP4741 (3), 2015 m. rugpjūčio 12 d., Nr. 838. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/00ef36e041a311e58568ed613eb39a73, [žiūrėta 2016 09 03]. LR Vyriausybė (2015b). Rytų Lietuvai - išskirtinis dėmesys mažinant socialinį ir ekonominį atotrūkį. 2015 spalio 5 d. Prieiga internete: http://Irv.lt/lt/naujienos/rytu-lietuvai-isskirtinisdemesys-mazinant-socialini-ir-ekonomini-atotruki [žiūrėta 2016 09 03]. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis, 1994 m. balandžio 26 d. http://www.kpd.lt/lietuvos-respublikosir-lenkijos-respublikos-draugisku-santykiu-ir-gero-kaimyninio-bendradarbiavimo-sutartis/ [žiūrėta 2016 09 03]. Lindemann, K., Saar, E. (2011). Ethnic inequalities in education, in R.Vetik and J.Halemäe (eds.) The Russian Second Generation in Tallin and Kohtla-Järve. The TIES Study in Estonia, p. 59-93. Lundén, T. (2006.) Language and Communication in Border Areas, In: H. Madeleine, ed., Borderland Identities: Territory and Belonging in North, Central and East Europe. Centre for Baltic and East European Studies: Förlags ab Gondolin, p. 147-162. Mačiulis, D., Staliūnas, D. (2015). Vilnius - Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIXa. pab. - 1940 m.). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla. May, S. (2003). Rearticulating the Case for Minority Language Rights, Current Issues in Language Planning, 4: 2, p. 95-125. May, S. (2012). Language and Minority Rights: Ethnicity, Nationalism and the Politics of Language. New York, London: Routledge. Marcinkevičius, A. (2012). Etninių grupių konstravimas Sovietų Sąjungos gyventojų surašymuose: rusų vaizdinio aspektai. Etniškumo studijos, 1-2, p. 51-70. Markevičienė, R., Tamulynienė, L., sud., (2014). Lietuvos spaudos statistika. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bibliografijos ir knygotyros centras. Martišius, M. (2014). Rusiško informacinio karo bruožai, Informacijos mokslai, 69, p. 7-25. Matheson, D. (2005). Media Discourses. Analysing media Texts. Open University press. Matulionis, A., Beresnevičiūtė, V, Leončikas, T., Frėjutė-Rakauskienė, M., Šliavaitė, K., Šutinienė, L, Žilinskaitė, V, Heinrich Hans-Georg, Alekseeva, О. (2011). Contextual and Empirical Reports on Ethnic Minorities in Central and Eastern Europe. The Polish Minority in Lithuania. EC. European Research Area. Prieiga internete: https://www.abdn.ac.uk/socsci/ documents/8_The_Polish_Minority_in_Lithuania.pdf [žiūrėta 20!5 08 28]. Matulionis, A., Krukauskienė, E., Raudeliūnas, V. (1990). Pietryčių Lietuva: socialiniai teisiniai aspektai. Vilnius: Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. McCrone, David. (1998). The Sociology ofNationalism. London and New York: Routledge. Meer, N. ir Modood, T. (2012). How does InterculturaUsm Contrast with Multiculturalism?, Journal ofIntercultural Studies 33 (2), p. 175-196. 182 Merkys, V. (2004). Etninis Vilniaus vyskupijos baltarusių fenomenas. Lituanistica, T. 60. Nr. 4, p. 24-38. Merkys, V. (2006). Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798-1918 m. Vilnius: Versus aureus. Merkys, G., Balčiūnas, S., Balžekienė, A., Lapienienė, A., Pauliukaitė, Ž., Telešienė, A. (2006). Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams. Kaunas, prieiga internete: http://www. smm.lt/uploads. documents/kiti/MokymosijprieinamumasVilniausraj onogyventoj ams. pdf, [žiūrėta 2016 09 27]. Michaluk, D. (2006). Baltamsijos Liaudies Respublikos sienų koncepcijos formavimasis 1917֊ 1918 m. Lietuvos istorijos metraštis, 2005/1, p. 83-100. Miklaševič, I. (2007) Lenkų švietimas Lietuvoje - tautinės tapatybės išsaugojimo šaltinis po antrojo pasaulinio karo, Baltijos regiono istorija ir kultūra: Lietuva ir Lenkija. Acta Historica Universitatis Klaipedensis, XIV, p. 175-183. Miklaszewicz, I. (2013). Geneza mitu o polonizacji: Wilenszczyzny w okresie sowieckim. Rocznik Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy, 13, p. 14—23. Miknys, R. (1994). Mykolas Römeris ir jo požiūris į Vilniaus problemą. Lituanistica, 4(10), p. 26-33. Miknys, R. (1996). „Svajonės išsipildys, jeigu būsiu naudingas Lietuvai“. Architekto Antano Vivulskio tautinės identifikacijos istorinis aspektas. Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, 8. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, p. 300-311. Miknys, R. (1999). Lietuvos lenkų tauta: XX a. projekcijos ir realijos. In: Tyla, A. red., Praeities baruose: skiriama akademikui Vytautui Merkiui 70-ies metų jubiliejaus proga. Vilnius: Žara, p. 43-254. Miknys, R. (2004). Tautos, visuomenės ir valstybės sampratos ypatumai Vilniaus intelektinėje aplinkoje XX a. pradžioje. In: L. Laučkaitė, sud., XXamžiauspradžios Vilnius: modernejančios kultūros židinys. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, p. 189-204. Miknys, R. (2013). Lenkų ir lietuvių konfliktas XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje: senų koncepcijų atgimimas. In: A. Bumblauskas, G. Potašenko, sud., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidinys, p. 173-185. Milius, V, red., (1992). Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba. Vilnius: Mokslas. Miškinis, A. (2002). Lietuvos urbanistikos paveldas ir jos vertybės. T. II. Knyga I. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. Vilnius: Savastis. Murray, E. (2002). Politinio spektaklio konstravimas. Vilnius: Eugrimas. Nagel, J. (1994). Constructing Ethnicity: Creating and Recreating Ethnic Identity and Culture. Social problems. Special Issue on Immigration, Race, and Ethnicity in America, 41 (1), p. 152-176. Nanevič, В. (2004). Imitavusi valstybę: „Vidurio Lietuvos“ (1920-1922) vidaus politika. Darbai ir dienos, 40, p. 171-190. Nijakowski, L. M. (2007). Monument Wars and the Pursuit of Symbolic Dominion over a Territory. International Journal of Sociology, Voi. 36, No.4, p. 27—44. Nikžentaitis, A. (2004). Rytų Lietuva lietuvių atminties kultūroje ir politikoje. Kultūros barai, 10, p. 15-19. 183 Nikžentaitis, A. (2011). Simbolinis daugiakultūrio miesto užvaldymas. In: A. Nikžentaitis, sud., Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX—XXI amžiuje. Vilnius, Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 285-296. Norvilas A., Valskytė-Janušaitienė I. (2007). Tautybė ir kalba trijų tautinių grupių sankryžoje. Psichologija, Nr. 26, p. 7-21. Novickas, A. (2010). Atminties įprasminimas miesto aikštėje: nuo paminklo iki patirčių erdvės. Vilnius: Technika. Okuma-Nyström, M. K. (2009). Globalization, Identities, and Diversified School Education. In: J. Zajda, H. Daun, L.J, Saha, eds., Nation-Building, Identity and Citizenship Education: Cross-cultural Perspectives. Globalisation, Comparative Education and Policy Research 3, Springer, p. 25-42. Ore, T. E. (2011). The Social Construction ofDifference and Inequality. Race, Class, Genderand Sexuality. New York: McGraw-Hill. Fift Edition. Osborne, Brian S. (2001). Landscapes, Memory, Monuments, and Commemoration: Putting Identity in its Place. Canadian Ethnic Studies 33(3), p. 36-77. Patten, A. (2001). Political Theory and Language Policy, Political theory, 29(5), p. 691. Pecoud, A. (2010). What is ethnic in an ethnic economy? International Review of Sociology, 20(1), p. 59-76. Petrušauskaitė, P. (2014). (Ne)lygios galimybės švietime: ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo sistemos Vilniaus mieste analizė. Mokslo studija. Etniškumo studijos. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas, Eugrimas. Petrušauskaitė, V, Šliavaitė, K., Frėjutė-Rakauskienė, M. (2015). Lietuvoje gyvenančių tautinėms mažumomspriklausančių asmenųpadėties tyrimo ir rezultatų analizės ataskaita. Reprezentatyvios tautinių mažumų apklausos ataskaita. Lietuvos socialinių tyrimų centras. Tyrimas užsakytas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Prieiga internete: http://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/ documents/files/l_%20Tautim%C5%B3%20ma%C5%BEum%C5%B3%20apk!ausos%20 ATASKAITA.pdf [žiūrėta 2016 09 09]. Petrušauskaitė, V, Pilinkaitė Sotirovič, V. (2012). Rusai Lietuvoje: etninės grupės raida ir socialinės integracijos iššūkiai 2001-2011, Etniškumo studijos, 1-2, p. 14-50. Pileckas, M. (2003). Rytų Lietuvos gyventojų nacionalinės sudėties kaita atkūrus Lietuvos valstybingumą. Geografija, T. 39, Nr. 1, p. 40-45. Pilietiškumas ir pilietinė visuomenė. Lyginamoji pilietiškumo sampratos analizė. (2012). Vilnius: Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras. Prieiga internete: http:// www.3sektorius.lt/docs/Pilietiskumas_analize_final_2013-01-1716_00_54.pdf [žiūrėta 2016 10 13]. Pilinkaitė Sotirovič, V, Žibąs, K. (2011). Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir jų kaita. Etniškumo studijos, 1-2, p. 136-155. Pocius, M. (2010). Sovietų režimo nacionalinės politikos bruožai Lietuvoje 1944-1953 m., Genocidas ir rezistencija, 2(20), p. 55-78. Podagelytė, V. (2014). Ribų ženklinimas ir atskirtis paribio etninėje bendruomenėje: etninių veikėjų vaidmuo ir strategijos. Etniškumo studijos, 2, p. 69-88. 184 Potašenko, G. (2009). Nepažįstamas rusiškas Vilnius: sentikių tradicija. In: A. Bumblauskas, Š. Liekis, G. Potašenko, sud., Naujasis Vilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos pasakojimai ir daugiakultūrinis miesto paveldas: straipsnių rinktinė. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, p. 279-313. Potashenko, G. (2010). Russians of Lithuania (1990-2010): integration in civil society, Ethnicity. Russian Minorities in the Baltic States, 3, p. 99-111. Potašenko, G., Morozova, N. (2011). Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prato, G.B. (2009). Introduction - Beyond Multiculturalism: Anthropology at the Intersections Between the Local, the National and the Global. In: G.B. Prato, ed. BeyondMulticulturalism: Views from Anthropology, Ashgate, p. 1-20. Prazauskas, A. (2004). Vilniaus krašto problema: etnopolitiniai ir tarptautiniai aspektai. Darbai ir dienos, 40, p. 7-20. Pūkšto, A. (2008). Svajonės atkurti Abiejų Tautų Respubliką XX a. pradžioje, arba dar kartą apie dvilypę lenkų ir lietuvių tautinę savimonę. Acta historica universitatis Klaipedensis, 16, p. 123-133. Ramonienė, M., red., (2015). Emigrantai: kalba ir tapatybė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Reicher, S., Hopkins, N. (2001). Seifand Nation: Categorization, Contestation and Mobilization. London: SAGE. Reingardė, J., Vasiliauskaitė, N., Erentaitė, R. (2010). Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose. Vilnius, Kaunas: Tolerantiško jaunimo asociacija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Ries, N. (1997). Russian Talk: Culture and Conversation during Perestroika. Ithaca and London: Cornell University Press. Rothberg, M. (2009). Multidirectional Memory. Remebering the Holocaust in the Age of Decolonization. Stanford: Stanford University Press. Sanders, J. M. (2002). Ethnic boundaries and Identity in Plural Societies. Annual Review of Sociology, 28, p. 327-357. Saugėnienė, N. (2003). Lietuvos tautinių mažumų švietimas multikultūriškumo vertybiniame kontekste. Kaunas: Technologija. Saugėnienė, N., Jakavičius V. (2000). Lietuviškoji mokykla multikultūriškumo akivaizdoje, Socialiniai mokslai, 3(24), p. 55-64. Savukynas, V. (2003). Etnokonfesiniai santykiai Pietryčių Lietuvoje istorinės antropologijos aspektu. Kultūrologija, 10, p. 80-98. Schröder I. W., Petrušauskaitė, V. (2013). Pluralism of Traditions in a Catholic Majority Society: Catholic Hegemony vis-à-vis Nationalism and Ethnic Experience, Etniškumo studijos 2013/2: Etniškumas Pietryčių Lietuvoje: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių socialinių procesų, 2, p. 69-81. Senkevičius, M., Mikonis, S. (2002). Eišiškės.Vilnius: Žuvėdra. Simon, B., Klandermans, B. (2001). Politicized Collective Identity. A Social Psychological Analysis. Amerycanpsychologist, 56(4), p. 319-331. 185 Simon, В. (2011). Collective Identity and Political Engagement. In Azzi, A., Chryssochoou, X. Klandermans, В., Simon, B., eds., Identity andparticipation in Culturally Diverse Societies. A Multidisciplinary Perspective. Wiley-Blackwell, p. 137-157. Sirutavičius, V. (1996). Apie „blogą lietuvį“ Juozapą Albiną Herbačiauską. In: Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, 8, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, p. 271-290. Sirutavičius, V. (2009). Lietuvių ir lenkų santykiai 1988-1990 m. (lenkų autonomijos genezės klausimu). In: J. Volkonovski, R. Gaidis, sud., Lietuvių-lenkų santykiai amžiųtėkmėje. Istorinė atmintis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 290-320. Sirutavičius, V. (2013). Etniškumo politizacija Lietuvoje: !enką autonomistu judėjimas, Sąjūdis ir Lietuvos valdžios politika 1988 m. — 1990 m. pradžioje, Etniškumo studijos, 2, p. 120—148. Smith, Anthony D. (1997). The „Golden Age“ and National Renewal. G. Hosking, G. Schöpflin, eds., Myths and Nationhood. New York: Routledge, p. 36-60. Smith, Anthony D. 1999. Myths and Memories of the Nation. Oxford, Oxford University Press. Smith, Anthony D. (2009). Ethno-Symbolism and nationalism. A Cultural Approach. New York: Routledge. Snyder, T. (2008). Tautų rekonstrukcija. Lenkija, Ukraina, Lietuva Baltarusija 1569—1999. Vilnius: Mintis. Śleszyński, W. (2008). Polityka pańtwa Polskiego w stosunku do mniejszości litewskiej w latach 1920—1939. Wybrane aspekty. Acta historica universitatis Klaipedensis XVI, p. 49-56. Søvik, M. B. (2006). Language, Identity and Boundaries in a Ukrainian-Russian Borderland: Talking About History and Identity. In: M.Hurd, ed., Borderland Identities: Territory and Belonging in North, Central and East Europe. Centre for Baltic and East European Studies: Förlags ab Gondolin, p. 195-223. Stachel, P. (2008). Signs and the City. Meaning and Function of a „Heroe’s Squares“ in Central and Eastern Europe, S. Wahnich, B. Lašticova, A. Findor, eds., Politics of Collective Memory, Voi. 1, Wien: Lit Verlag. Staiger, J. (2005). Media Reception Studies. New York and London: New York University press. Stanaitis, A. (1999). Vilniaus kraštas ir jo sampratos kaita. Geografijos metraštis, 32, p. 285-289. Stankevič, B. (2012). Jogailaičių idėja ir jos implikacijos lenkų XX a. geopolitinėje mintyje. Socialinių mokslų studijos, 4(3), p. 867-868. Stravinskienė, V. (2005a). Lietuvos lenkų teritorinis pasiskirstymas ir skaičiaus kaita (1944 m. antrasis pusmetis - 1947 metai). Lituanistica, T. 64, Nr. 4, p. 13-27. Stravinskienė, V. (2005b). Lenkai Lietuvoje. 1944 m. antra pusė - 1946 metai: tarp pasirinkimo likti ar išvykti į Lenkiją. Lietuvos istorijos metraštis, 2004/2, Vilnius, 2005, p. 115-134. Stravinskienė, V. (2006). Lenkų demografiniai pokyčiai Lietuvoje 1947-1959 metais. Lituanistica, T. 66, Nr. 2, p. 20-33. Stravinskienė, V. (2007a). Lietuvių ir lenką santykiai Pietryčių Lietuvoje: 1944 m. antra pusė 1953 m. Lietuvos istorijos metraštis, 2006/2, p. 85-102. Stravinskienė, V. (2007b). Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944 m. pabaiga - 1947 m.). Lituanistica, T. 69, Nr. 1, p. 36-50. 186 Stravinskienė, V. (2010a). Gyventojų perkėlimo akcija iš Rytų ir Pietryčių Lietuvos 1951-1955 m. Lituanistica, T. 56, Nr. 1-4, p. 42-56. Stravinskienė, V. (2010b). Tarpetniniai lenkų ir lietuvių santykiai Rytų ir Pietryčių Lietuvoje 1953-1959 m. Istorija, Nr. 1, p. 42-51. Stravinskienė, V. (2011a). Tarp gimtinės ir tėvynės: Lietuvos SSR gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944-1947, 1955-1959 m.). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. Stravinskienė, V. (2011b). Lenkų švietimas Rytų ir Pietryčių Lietuvoje: 1944 m. antra pusė ֊ 1947 m. Istorija, Nr. 2, p. 14-23. Stravinskienė, V. (2011c). 1959 m. sovietinis gyventojų surašymas Lietuvoje: Rytų ir Pietryčių Lietuvos atvejis. Lietuvos istorijos metraštis, 2010/2, p. 113-130. Stravinskienė, V. (2012a). Lietuvos lenkų trėmimai: 1941-1952 m. Istorija, Nr. 3, p. 39-47. Stravinskienė V. (2012b). Rytų ir Pietryčių Lietuvos lenkų mokyklos: 1947-1959 m., Lietuvos istorijos meԾaštis, 2011/1, p. 81-95. Stryker, S., Owens, T. L, Wbite, R. W., eds., (2000). Self, Identity, and Social Movements. Social Movements, Protest, and Contention. Volume 13. Minneapolis, London: University of Minnesota Press. Sužiedėlis, S. (2012). Vilniaus klausimas ir lietuvių-lenkų konfliktas ketvirtojo dešimtmečio krizės ir Antrojo pasaulinio karo kontekste. In: Pūkšto, A., Milerytė, G., sud., Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje: straipsnių rinkinys. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, p. 155-198. Swain, A. (2005). Introduction: Knowledge, Identity and Power - Education Movements in the Global South. In: S. Ashok, ed., Education as Social Action: Knowledge, Identity and Power. Paigrave Macmillan: UNRISD, p. 1-19. Szostakowski, J. (2013). Powstanie i ewolucja prasy polskojęzycznej na Wileńszczyźnie po drugej wojnie światowej (do 1965 r.). Rocznik Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy, 12, p. 6-14. Šapoka, G., sud., (2009). Lenkinimo politika Vilnijoje: straipsniai ir dokumentai. Vilnius: Žaltvykslė. Ščiavinskas, M. (2009). Kas tarpukariu siejo tautinę lietuvių istoriografiją, lietuvių christianizaciją ir „lenkų apaštalus“? Kultūros barai, 4, p. 74-82. Šliavaitė, K. (2015a). Mokyklos valstybine arba mažumos mokomąja kalba pasirinkimo strategijos Pietryčių Lietuvoje: tarp etniškumo išlaikymo ir socialinio mobilumo galimybių?, Filosofija. Sociologija 26(2), p. 135-145. Šliavaitė, K. (2015b). Kalba, tapatumas ir tarpetniniai santykiai Pietryčių Lietuvoje: daugiakultūriškumo patirtys ir iššūkiai kasdieniuose kontekstuose, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 15(24), p. 27—51. Šulmane, I. (2010). The Russian Language Media in Latvia. In: N. Muižnieks, ed., Latvian-Russian Relations: Domestic and International Dimensions. University of Latvia Press, p. 64-73. Šutinienė, I. (2015). Komunikacinė atmintis Lietuvos didžiuosiuose miestuose. In: A. Nikžentaitis, sud., Atminties daugiasluoksniškumas. Miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 385-483. 187 Šutinienė, I. (2015a). Tautos istorijos pasakojimo raiška daugiakulturėje aplinkoje: Pietryčių Lietuvos lenkų etninės grupės atvejis. Sociologija. Mintis ir veiksmas, p. 2 (37), 85-105. Švarplys, A. (2014). Piliečiai ar svetimšaliai? Lietuvos lenkai nacionaliniame viešajame diskurse 2011 metais. Darbai ir dienos, 61, p. 37-50. Taljunaite, M., red., (1996). Changes ofIdentity in Modem Lithuania. Vilnius. Taljūnaitė, M. (2014). Tautinio ir pilietinio identiteto daryba ir raiška: Klaipėdos naujosios kartos rusakalbių atvejo studija, Etniškumo studijos, 2, p. 109-123. Tamošiūnas, T. (2000). Edukacinis kryptingumas įviariatautėje aplinkoje. Vilnius: UAB „Biznio mašinų komp“. Tamošiūnas, T. (2001). Mokyklų atskirtumas pagal mokomąją kalbą: kaitos būtinybė, Tautinių mažumų švietimas Lietuvoje: teoriniai ir praktiniai aspektai. Konferencijos medžiaga, 2000 m. gruodžio mėn. 19-20 d. Vilnius: Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, p. 21-28. Trakšelis, K. (2014). Švietimo sociologijos epistemologinės prieigos, Filosofija. Sociologija, 25(2), p. 118-125. Vaicekauskienė, V. (pareng.) (2011). Tautinių mažumų švietimo politika: kur einama?, Švietimo problemos analizė. 9 (59), p. 1-12, Prieiga internete: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/ analizes.htm [žiūrėta 2014 12 12]. Van Deth, J. (1997). Introduction: social involvement and democratic politics, van Deth, J., ed. In: Private Groups and Public Life. Social participation, voluntary associations andpolitical involvement in representative democracies. Routledge, p. 1-25. Van Dijk, T. A. (1987). Communicating Racism: Ethnic Prejudice in Thought and Talk. Newbury Park, CA: SAGE. Van Dijk, T. A. (1993). Analyzing Racism through Discourse Analysis. Some methodological Reflections. In: Stanfield II J. H., Dennis R. M., eds., Race and Ethnicity in Research methods, p. 92-134. Van Dijk, T. A. (2000). Ideology. A multidisciplinary approach. London, Thousand Oaks, New Delhi: SAGE Publications. Van Dijk, T. A. (2012). The Role of the Press in the Reproduction of Racism. Messer. M., Schroeder, R., Wodak, R. eds., Migrations: Interdisciplinary Perspectives. Wien: SpringerVerlag, p. 15-29. Vertovec, S. (1999). Minority associations, networks and public policies: Re-assessing relationships. Juornal ofEthnic and Migration Studies, 25(1), p. 21-42. Vetik, R. (2011). Integration policines, In Vetik, R. Helemäe, J. eds., The Russian Second Generation in Tallin and Kohtla-Järve. The TIES Study in Estonia. Amsterdam University Press: IMISCOE Reports, p. 39-58. Vihalemm, T., Jakobson, V. (2011). Representations of the past in the Estonian Russian-language press: “own” or diaspora memory? Nationalities Papers, 39 (5), p. 705-731. Wangler, Alexandra. 2012. Rethinking History, Reframing Identity. Memory, Generations, and the Dynamics of National Identity in Poland. Bremen: Springer VS. Weeks Th. (2003) “Us” or “Them”? Belarusians and Official Russia, 1863-1914. Nationalities Papers, Voi. 31, No. 2, June 2003, p. 211-224. 188 Welzer, H. (2008). Communicative memory. In: A. Erll and A. Nünning, eds., in collaboration with S.B. Young, Cultural memory studies: An international and interdisciplinary Handbook Berlin/New York: Walter de Gruyter, p. 285-300. Willis, P. (2011 [1981]). Elements of Culture. In: R. Arum, I. R. Beattie, K. Ford, eds., The Structure ofSchooling: Readings in the Sociology ofEducaton. 2 edition. Los Angeles: SAGE, p. 228-242. Wilson, T. M., Hastings D., eds., (2000). Border Identités: nation and state at international frontiers. Cambridge University Press. Wimmer, A. (2008) The Making and Unmaking of Ethnic Boundaries: A Multilevel Process Theory, AJS, Voi. 113(4), p. 970-1022. Wolkonowski J. (2002). Rola gminy żydowskiej na Wileńszczyźnie w zachowaniu tożsamości w okresie międzywojennym. Rocznik stowarzyszenia naukowców polaków Litwy, l,p. 146-155. Zepa, B. (2010). Education for Social Integration. In: N. Muižnieks, ed., How Integrated is Latvian Society? An audit of Achievements, Failures and Challenges. University of Latvia Press, p. 189-222. Zinkevičius, Z. (1993). Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zizas, R. (1995). Armijos Krajovos veikla Lietuvoje 1942-1944 metais. In: K. Garšva, red., Armija Krajova Lietuvoje. Vilnius: „Vilnijos“ draugija. Zizas, R. (2013). Tarpnacionalinė situacija Vokietijos okupuotoje Lietuvoje 1941-1944 metais. In: Laurinavičius, C., red., Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, p. 57-130. Žalimienė, L., Lazutka R., Skučienė D., Aidukaitė J., Kazakevičiūtė J. Navicke J., IvaškaitėTamošiūnė V. (2011). Socialinis teisingumas švietime: teorinė samprata irpraktinis vertinimas. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. Žepkaitė, R. (1992). Lietuvos Rytų sienos klausimas (1920-1940 m.). In: V. Milius, red., Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba. Vilnius: Mokslas, p. 64-71. Žiliukaitė, R. (2006). Ką renkamės - laisvę telktis ar likti nuošalyje? In: R. Žiliukaitė, A. Ramonaitė, L. Nevinskaitė, I. Vinogradnaitė. Neatrasta galia. Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis. Pilietinės visuomenės institutas: Versus aureus, p. 20-42. Žiliukaitė, R., Ramonaitė, A., Nevinskaitė, L., Vinogradnaitė, I. (2006). Neatrasta galia. Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis. Pilietinės visuomenės institutas: Versus aureus. Адамковіч, A. (2010). Беларуси ўЛітве: учора і сёння. Кн. 1. Вільня: Таварыства беларускай культуры ў Літве. Бабищев, А. (2007) Литовско-культурно просветительное движение на белорусскомлитовском пограничье в 1920-1939 г. в оценках местной польской администрации. Lietuvos istorijos studijos, T. 19, p. 67-80. Барановский, В. (2001). Очерк истории Вильнюсской старообрядческой общины (к 170-летию Вильнюсского Свято-Покровского храма). Slavistica Vilnensis (Kalbotyra), 50(2), p. 141-155. Барановский В., Поташенко, Г. (2005). Староверие Балтии и Польши: краткий исторический и биографический словарь. Vilnius: Aidai. 189 Вдовин, А. И., 2004. Русские в XXвеке. Москва: Олма-Пресс. Зинченко И. IL, 1976. Национальный состав и языки населения СССР. In: Максимова Г. М. (ред.) Всесоюзная перепись населения 1970 года. Сборник статей. Москва. Корецкая, В. (1999). Не оставлю Вас сиротами. Паломник. Лауринавичюс, Ч. (2006). Вильнюс во власти Литвы 1939-1940 г. г.: внутренние и внешние аспекты. In: Международный кризис 1939—1941 г.г.: от советско-германских договоров 1939 года до нападения Германии на СССР. Москва: Права человека, с. 228-245. Мартин Т., 2010. Империя положительного действия. Нации и национализм в СССР, 19231939. Москва: РОССПЭН. Матулионис, А. В., Фреюте-Ракаускене, М., Шлявайте, К. (2013). Между локальной и европейской идентичностью: анализ этнических групп (русские, поляки, белорусы) в Литвշ, Вестник Социальных Наук, 1 (16), р. 18—42. Новиков, Ю. ред., (2007) Фольклор старообрядцев Литвы: Тексты и исследования. T. 1: сказки. Пословицы. Загадки. Вильнюс: издательство Вильнюсского педагогического университета. Новиков, Ю. ред., (2009) Фольклор старообрядцев Литвы: Тексты и исследования.Т. 2: народная мифология. Поверья. Бытовая магия. Вильнюс: издательство Вильнюсского педагогического университета. Новиков, Ю. ред., (2010) Фольклор старообрядцев Литвы: Тексты и исследования. Т. 3: народные песни. Частушки, детский фольклор. Вильнюс: издательство Вильнюсского педагогического университета. Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897 г. (1904) Т. 4. Тетр. 3. Виленская губерния. Санкт-Петербург. Поташенко, Г. (2002). Русские староверы Польши и Литвы в 1920-1930-х гг. (по материалам старообрядческой печати). Балтийский архив: Русская культура в Прибалтике, VII. Вильнюс, с. 60-140. Тишков В. А., 2003. Реквием по этносу. Исследования по социально-культурной антропологии. Москва: Наука. Тишков В. А., 2008. «Национальная политика» довоенного советского периода (доклад на международной научной конференции «История сталинизма Итоги и проблемы изучения», 5 декабря 2008 г, Москва). Унучак А. (2011). Наша Нива и белорусское национальное движение начала XX века. Acta humanitarica universìtatis Saulėmis, T. 12, p. 172-180. Шлевис, Г. (2006). Православные храмы Литвы: страницы истории. Вильнюс: СвятоДухов монастырь. [SAVO]. 190 Archyviniai dokumentai 1944 07 25 NKGB pulkininko Ivanovo ataskaitinis pranešimas SSRS Vidaus reikalų liaudies komisarui Serovui (visiškai slaptai), LYA, f. K-41, ap. 1, b. 1650,1. 11. 1944 09 15 Lietuvos SSRNKGB liaudies komisaro Guzevičiaus ataskaitinis pranešimas Nr. 17629 apie Lietuvos SSR NKGB atliktą agentūrinę operatyvinę veiklą už 1944 m. rugpjūčio mėn. SSRS NKGB 2-osios valdybos viršininkui Fedotovui. LYA KGB. F. К-l, ap. 1, b. 9,1. 37-38. 1945 06 19 Švenčionių apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pranešimas, LCVA, f. R-754, ap. 4, b. 436. 1953 07 10 Eišiškių MVD rajono skyriaus viršininko Dombrovskio pranešimas Lietuvos SSR MVD 4 valdybos viršininkui Raslanui, LYA, f. K-ll, ap. 1, b. 614,1. 116-118. 1954 06 17 Krasnojarsko krašto MVD „D“ skyriaus tyrėjo Štěpánovo nutarimas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, LCVA VRM, f. V-5, ap. 1, b. 5774. 1955 01 07 Eišiškių rajono KGB įgaliotinio majoro Miniuko pranešimas LSSR KGB 4 valdybos viršininkui majorui Obukauskui, LYA, f. K-ll, ap. 1, b. 618,1. 5-6. 1956 01 16 Eišiškių rajono KGB įgaliotinio majoro Miniuko pranešimas LSSR KGB pirmininkui pulkininkui Liaudžiui, LYA, f. K-ll, ap. 1, b. 620,1. 23-24. 1958 12 19 KGB Eišiškių įgaliotinio majoro Morgunovo pranešimas LSSR KGB 4 valdybos viršininkui papulkininkiui Obukauskui, LYA, f. K-ll, ap. 1, b. 626,1. 34. 1991 09 19 Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija apie lenkų padėtį Lietuvoje, ĽVNA, f. 78, b. 10,1. 5-14. 1995 05 12 Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus A. Švelnio pažyma apie Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento veiklos kryptis ir pasiūlymus platesniam Vilniaus krašto integravimui į Lietuvos valstybinį gyvenimą. LVNA, f. 78, b. 41,1. 38-55. Švenčionių apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pranešimas Reevakuacijos reikalų skyriaus viršininkui prie Lietuvos TSR LKT (be datos), LCVA, f. R-754, ap. 4, b. 436,1. 18. 191
any_adam_object	1
any_adam_object_boolean	1
author	Frėjutė-Rakauskienė, Monika Marcinkevičius, Andrius Sliavaite, Kristina Šutinienė, Irena
author_GND	(DE-588)1238195431
author_facet	Frėjutė-Rakauskienė, Monika Marcinkevičius, Andrius Sliavaite, Kristina Šutinienė, Irena
author_role	aut aut aut aut
author_sort	Frėjutė-Rakauskienė, Monika
author_variant	m f r mfr a m am k s ks i š iš
building	Verbundindex
bvnumber	BV047299521
ctrlnum	(OCoLC)1263272012 (DE-599)BVBBV047299521
format	Book
fullrecord	<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><collection xmlns="http://www.loc.gov/MARC21/slim"><record><leader>02533nam a2200529 c 4500</leader><controlfield tag="001">BV047299521</controlfield><controlfield tag="003">DE-604</controlfield><controlfield tag="005">20220224 </controlfield><controlfield tag="007">t</controlfield><controlfield tag="008">210527s2016 a\|\|\| \|\|\|\| 00\|\|\| lit d</controlfield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">9789955531579</subfield><subfield code="9">978-9955-531-57-9</subfield></datafield><datafield tag="020" ind1=" " ind2=" "><subfield code="z">9955531576</subfield><subfield code="9">9955531576</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(OCoLC)1263272012</subfield></datafield><datafield tag="035" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">(DE-599)BVBBV047299521</subfield></datafield><datafield tag="040" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-604</subfield><subfield code="b">ger</subfield><subfield code="e">rda</subfield></datafield><datafield tag="041" ind1="0" ind2=" "><subfield code="a">lit</subfield></datafield><datafield tag="049" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">DE-12</subfield></datafield><datafield tag="084" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">OST</subfield><subfield code="q">DE-12</subfield><subfield code="2">fid</subfield></datafield><datafield tag="100" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Frėjutė-Rakauskienė, Monika</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="0">(DE-588)1238195431</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="245" ind1="1" ind2="0"><subfield code="a">Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai</subfield><subfield code="b">monografija</subfield><subfield code="c">Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Krisitina Šliavaitė, Irena Šutinienė</subfield></datafield><datafield tag="264" ind1=" " ind2="1"><subfield code="a">Vilnius</subfield><subfield code="b">Lietuvos socialinių tyrimų centras</subfield><subfield code="c">2016</subfield></datafield><datafield tag="300" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">210 Seiten</subfield><subfield code="b">Illustrationen</subfield><subfield code="c">24 cm</subfield></datafield><datafield tag="336" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">txt</subfield><subfield code="2">rdacontent</subfield></datafield><datafield tag="337" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">n</subfield><subfield code="2">rdamedia</subfield></datafield><datafield tag="338" ind1=" " ind2=" "><subfield code="b">nc</subfield><subfield code="2">rdacarrier</subfield></datafield><datafield tag="546" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">Text litauisch, Zusammenfassung englisch</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Sozialer Wandel</subfield><subfield code="0">(DE-588)4077587-2</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Ethnische Gruppe</subfield><subfield code="0">(DE-588)4153095-0</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="650" ind1="0" ind2="7"><subfield code="a">Ethnische Identität</subfield><subfield code="0">(DE-588)4153096-2</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="651" ind1=" " ind2="7"><subfield code="a">Litauen</subfield><subfield code="0">(DE-588)4074266-0</subfield><subfield code="2">gnd</subfield><subfield code="9">rswk-swf</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="0"><subfield code="a">Litauen</subfield><subfield code="0">(DE-588)4074266-0</subfield><subfield code="D">g</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="1"><subfield code="a">Ethnische Gruppe</subfield><subfield code="0">(DE-588)4153095-0</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="2"><subfield code="a">Ethnische Identität</subfield><subfield code="0">(DE-588)4153096-2</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2="3"><subfield code="a">Sozialer Wandel</subfield><subfield code="0">(DE-588)4077587-2</subfield><subfield code="D">s</subfield></datafield><datafield tag="689" ind1="0" ind2=" "><subfield code="5">DE-604</subfield></datafield><datafield tag="700" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Marcinkevičius, Andrius</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="700" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Sliavaite, Kristina</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="700" ind1="1" ind2=" "><subfield code="a">Šutinienė, Irena</subfield><subfield code="e">Verfasser</subfield><subfield code="4">aut</subfield></datafield><datafield tag="776" ind1="0" ind2="8"><subfield code="i">Erscheint auch als</subfield><subfield code="n">Online-Ausgabe</subfield><subfield code="u">978-9955-531-56-2</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032702702&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Inhaltsverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="856" ind1="4" ind2="2"><subfield code="m">Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment</subfield><subfield code="q">application/pdf</subfield><subfield code="u">http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032702702&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA</subfield><subfield code="3">Literaturverzeichnis</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="n">oe</subfield></datafield><datafield tag="940" ind1="1" ind2=" "><subfield code="q">BSB_NED_20220224</subfield></datafield><datafield tag="999" ind1=" " ind2=" "><subfield code="a">oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-032702702</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">306.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">090511</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">306.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">0904</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield><datafield tag="942" ind1="1" ind2="1"><subfield code="c">306.09</subfield><subfield code="e">22/bsb</subfield><subfield code="f">090512</subfield><subfield code="g">4793</subfield></datafield></record></collection>
geographic	Litauen (DE-588)4074266-0 gnd
geographic_facet	Litauen
id	DE-604.BV047299521
illustrated	Illustrated
index_date	2024-07-03T17:22:57Z
indexdate	2024-07-10T09:08:11Z
institution	BVB
isbn	9789955531579
language	Lithuanian
oai_aleph_id	oai:aleph.bib-bvb.de:BVB01-032702702
oclc_num	1263272012
open_access_boolean
owner	DE-12
owner_facet	DE-12
physical	210 Seiten Illustrationen 24 cm
psigel	BSB_NED_20220224
publishDate	2016
publishDateSearch	2016
publishDateSort	2016
publisher	Lietuvos socialinių tyrimų centras
record_format	marc
spelling	Frėjutė-Rakauskienė, Monika Verfasser (DE-588)1238195431 aut Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai monografija Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Krisitina Šliavaitė, Irena Šutinienė Vilnius Lietuvos socialinių tyrimų centras 2016 210 Seiten Illustrationen 24 cm txt rdacontent n rdamedia nc rdacarrier Text litauisch, Zusammenfassung englisch Sozialer Wandel (DE-588)4077587-2 gnd rswk-swf Ethnische Gruppe (DE-588)4153095-0 gnd rswk-swf Ethnische Identität (DE-588)4153096-2 gnd rswk-swf Litauen (DE-588)4074266-0 gnd rswk-swf Litauen (DE-588)4074266-0 g Ethnische Gruppe (DE-588)4153095-0 s Ethnische Identität (DE-588)4153096-2 s Sozialer Wandel (DE-588)4077587-2 s DE-604 Marcinkevičius, Andrius Verfasser aut Sliavaite, Kristina Verfasser aut Šutinienė, Irena Verfasser aut Erscheint auch als Online-Ausgabe 978-9955-531-56-2 Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032702702&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Inhaltsverzeichnis Digitalisierung BSB München 25 - ADAM Catalogue Enrichment application/pdf http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032702702&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA Literaturverzeichnis
spellingShingle	Frėjutė-Rakauskienė, Monika Marcinkevičius, Andrius Sliavaite, Kristina Šutinienė, Irena Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai monografija Sozialer Wandel (DE-588)4077587-2 gnd Ethnische Gruppe (DE-588)4153095-0 gnd Ethnische Identität (DE-588)4153096-2 gnd
subject_GND	(DE-588)4077587-2 (DE-588)4153095-0 (DE-588)4153096-2 (DE-588)4074266-0
title	Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai monografija
title_auth	Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai monografija
title_exact_search	Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai monografija
title_exact_search_txtP	Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai monografija
title_full	Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai monografija Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Krisitina Šliavaitė, Irena Šutinienė
title_fullStr	Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai monografija Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Krisitina Šliavaitė, Irena Šutinienė
title_full_unstemmed	Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai monografija Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Krisitina Šliavaitė, Irena Šutinienė
title_short	Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai
title_sort	etniskumas ir identitetai pietryciu lietuvoje raiska veiksniai ir kontekstai monografija
title_sub	monografija
topic	Sozialer Wandel (DE-588)4077587-2 gnd Ethnische Gruppe (DE-588)4153095-0 gnd Ethnische Identität (DE-588)4153096-2 gnd
topic_facet	Sozialer Wandel Ethnische Gruppe Ethnische Identität Litauen
url	http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032702702&sequence=000001&line_number=0001&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA http://bvbr.bib-bvb.de:8991/F?func=service&doc_library=BVB01&local_base=BVB01&doc_number=032702702&sequence=000003&line_number=0002&func_code=DB_RECORDS&service_type=MEDIA
work_keys_str_mv	AT frejuterakauskienemonika etniskumasiridentitetaipietryciulietuvojeraiskaveiksniaiirkontekstaimonografija AT marcinkeviciusandrius etniskumasiridentitetaipietryciulietuvojeraiskaveiksniaiirkontekstaimonografija AT sliavaitekristina etniskumasiridentitetaipietryciulietuvojeraiskaveiksniaiirkontekstaimonografija AT sutinieneirena etniskumasiridentitetaipietryciulietuvojeraiskaveiksniaiirkontekstaimonografija

Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai monografija

MARC

Datensatz im Suchindex

Ähnliche Einträge